Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis aptardamas politinę padėtį pažymėjo, jog valdantieji neketina prisidėti prie Prezidento siūlomos Gerovės valstybės idėjos.

„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal  užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo Prezidentui nepadės, galime suprasti, kad Prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą. Kam judinti, jeigu populiaresnis nuo to netapsi, o ir nuovokos ką ir kur judinti nelabai yra. Tačiau galiu nuraminti – nieko nebus  ir niekas nieko neapmokestins. Ar jau pamiršome, kad svarbiausia valstybės problema – V. Pranckiečio atleidimas, kuris, kaip žinia yra „prisidirbęs“ dar nuo A. Tapino mitingo laikų – reikalaujama jo skalpo ir kol skalpas už pažeminimą nekabės vado palapinėje, tol kraujas nenurims. Valstiečių frakcijai, kurios didžioji dalis ūkininkai, nebus priimtina balsuoti už kuro apmokestinimą, o tai iš esmės sudarytų didžiąją dalį Prezidento siūlomų išlaidų. Jeigu kiti apmokestinimai ir bus priimti, jie bus tik kosmetiniai – neleidžiantys spręsti jokių esminių problemų“, – teigė G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis taip pat teigė, jog visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)  bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.

„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui. Kuris dar neaišku kaip pasibaigs. Universitetams štai už susijungimą jau yra net pinigai sumokėti, tik susijungimas taip ir neįvyko. O universitetus nebent koks politinis savižudis galėtų mėginti susodinti prie vieno stalo naujai diskusijai apie tolimesnę reformą. Išties – didžiausios reformos Lietuvos istorijoje. Didžiausia reforma Lietuvos istorijoje yra tai, kad priimame didžiausią kiekį įstatymų Lietuvos istorijoje. Kas juos ruošia? Kas už juos atsako? Kai kas man sako, kad taip gerai interesų grupės Lietuvoje dar negyveno, durys kai kuriose ministerijose neužsiveria nuo lobistų ir interesantų, kurie laksto su pataisėlėmis ir pasiūlymukais. Seimas paverstas įstatymų štampuotojų brigada, kuri patyrusias demokratijas „darbu“ lenkia dešimtimis kartų“.

Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.

„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. Šį klausimą jau neblogai išdiskutavome anksčiau, tačiau noriu tik priminti, kad grėsmė pripažinta konsensusu. Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. Tai jeigu gyvybinė, kas yra dėl to padaryta? Ar tiesiog yra susitaikoma su nepriklausomybe, sovietų energetinės sąjungos sudėtyje? Jeigu ministras nebeturi jėgų kovoti už Lietuvos energetinę laisvę, tai jis turi trauktis, arba būti patrauktas. Negana to, turime susitarti, dėl ko dar galime susitarti. Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius. Sakykime dabar kalbama apie susitarimą dėl švietimo. Ramūnas Karbauskis jau paskelbė, kad skirs daugiau pinigų. Berods šešis procentus nuo BVP. Pradžia puiki, tačiau nei kam, nei kaip, nei kodėl iki šiol neskyrė. Jeigu bus politinės valios ir noro, tai tikrai sutarsime, tačiau pasižiūrėkime ar tikrai yra noro susitarti“, – Tarybos posėdyje kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

„Esu įsitikinęs, kad Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputi tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais. Artėjantys rinkimai bus paženklinti dar daugiau keistų valdančiųjų pasiūlymų ir tų, kurie norėdami pakliūti į Seimą, siūlys dar radikalesnius dalykus. Todėl kviečiu nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai, užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, – kalbą užbaigė G. Landsbergis.