Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija tęsia apskritojo stalo diskusijas dėl pagrindinių programos temų su įvairiomis viešosios politikos interesų grupėmis. Trečioji diskusija skirta aukštųjų technologijų politinėms rekomendacijoms: „Aukštosios technologijos Lietuvos pažangai“.

Pristatytame aukštosioms technologijos skirtame leidinyje akcentuojama, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvos ekonomikai teko patirti esminių išbandymų, kurie buvo sąlygoti pandemijos, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Didėjant regioniniam ir pasauliniam geopolitiniam neapibrėžtumui, ateityje laukiantys iššūkiai tarptautinių tiekimo grandinių, kapitalo ir pinigų rinkų stabilumui, kvalifikuotų darbuotojų migracijai, neabejotinai toliau veiks ir Lietuvos ekonominę padėtį.

Dėl šių priežasčių, Lietuvai, kaip mažai ir atvirai ekonomikai, privalu stiprinti tas savo ūkio sritis, kurių augimas tenkintų keturis esminius kriterijus: atsparumą išorės krizėms, tvarų ilgalaikį aukštos pridėtinės vertės kūrimą, vietoje parengtų ir pritrauktų talentų skaičiaus augimą ir sumokamų mokesčių pavidalu nuolat augantį indėlį į valstybės biudžetą.

Dokumentą pristatęs TS-LKD vykdomasis sekretorius, vienas iš dokumento iniciatorių Martynas Prievelis pasisakė apie Lietuvos ekonomikos viziją, kurį turėtų būti krizėms atspari, orientuota į ateitį.

„Tikime, kad Lietuva turi istorinę galimybę pažangiųjų technologijų potencialą panaudoti sukuriant į ateitį orientuotą ekonomiką, galinčią mūsų visuomenei užtikrinti tvarų ilgalaikį gerovės augimo šaltinį. Strategiškai sustiprindami šiuo metu turimus savo privalumus – talentus, energingą startuolių ekosistemą, į užsienio rinkas inovatyvius gaminius eksportuojantį gamybos sektorių ir verslui draugišką aplinką – esame pajėgūs sukurti pasauliniu lygiu konkurencingą, aukštą pridėtinę vertę kuriantį sektorių. Pažangiųjų technologijų sektorius turi didžiulį potencialą tapti pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Tačiau, kad tai įvyktų, turime išspręsti talentų trūkumo, rizikos kapitalo prieinamumo, reguliacinės aplinkos nelankstumo ir kitus opius klausimus, kaip tinkamos ugdymo sistemos, mokytojų rengimo ar mokytojo profesijos prestižo auginimą“, – prielaidas Lietuvos pažangai vardijo M. Prievelis.

Diskusijoje dalyvavo TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, TS-LKD programos rengimo grupės vadovė, Seimo narė Jurgita Šiugždinienė, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Lingė, Linas Slušnys, Emanuelis Zingeris, Rasa Petrauskienė, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovė Greta Mieliauskaitė, asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė Monika Paulė ir kiti ekspertai.

Kitas pokalbių ir diskusijų ciklo apie TS-LKD rengiamą programą susitikimas vyks rugpjūčio rugpjūčio 30 d. švietimo politikos temomis, rugsėjo 3 d. miškų politikos temomis.