Kultūros svarba visuomenei ir nacionaliniam saugumui

TS-LKD partijos Kultūros politikos strateginės nuostatų projektas

„Mes nežinome, kas yra gera ir bloga, bet žinome, kad negalime palikti žmogaus, neįrašydami jo į tam tikrą simbolinę kultūrinę sistemą.“ (Greimas 1993: 78).

„Individo tapatumo sandarai itin svarbus kultūrinis matmuo, teikiantis įvaizdžių kitiems jo tapatumo pavidalams išreikšti. Reikia iš karto pasakyti, kad tai, kaip individas suvokia ir vertina pats save, savo tapatumą bendrąja prasme, yra neatsiejama nuo kultūrinės, civilizacinės erdvės, kurioje jis gyvena, lavinasi ir mokslinasi, kurios pasiekimų vartotojas, perėmėjas, o kai kada ir produktyvus kūrėjas jis yra.“ (B. Kuzmickas)

„(…)kartais užtenka akimirkos, kuri mums padeda pajusti bendrumo jausmą, išmintį, atjautą, atsakomybę ir begalybę. Tokių akimirkų puoselėjimas ir auginimas kaip tik ir yra kultūra.“ (S. Parulskis. Patys gražiausi sapnai apie kelią. p.203)

Kultūra kaip tapatybė

TS-LKD Kultūros politikos strateginės gairės rengtos vadovaujantis jau veikiančių dokumentų – Kultūros politikos pagrindų įstatymo ir Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ –nuostatomis (2023), kad „Kultūra yra valstybės, kaip politinio darinio, išlikimo ir gyvybingumo pagrindinė sąlyga“, „klestinti kultūra matoma kaip esminė sąlyga tvirtai mūsų tapatybei ir galimybėms susikalbėti tarpusavyje“, o „Išsaugota praeitis ir kultūros tradicija bei jų santykis su mūsų kūrybiniu potencialu, besiskleidžiantis dabartyje, yra visuomenės gyvybingumo garantas, jos stiprybės ir atsinaujinimo šaltinis.“ Kultūra šiame dokumente suprantama taip, kaip ji apibrėžta Kultūros politikos pagrindų įstatyme (2024).

Per nepriklausomybės laikotarpį kultūra, ypač aukštoji kultūra, tapo prestižine, visuomenės gerbiama sritimi. Per kultūrinius renginius, įvykius, visos kultūros erdvės yra pilnos, nepaisant kainų: teatrai, filharmonijos, muziejai, regioninės kultūros erdvės, bažnyčios, kai ten vyksta ne tik religinės apeigos, bet ir kito turinio kultūros renginiai. Lietuvos menas vis labiau atpažįstamas ir girdimas užsienyje.

Kultūros bendruomenė geba pateikti aukštojo meno įvykius ir visuomenė adekvačiai juos priima, lietuvių menas, aukštoji kultūra vis labiau pastebima užsienyje.

Kultūros politikos įgyvendinimas yra Lietuvos kultūros plėtrai, kūrybiškumui pačios palankiausios formos. Bet koks teisinis papildomas reglamentavimas gali būti pavojingas tuo, kad vestų į izoliacionizmą, suprimityvinimą arba putinišką ideologizavimą. Esame laisva demokratiška visuomenė, todėl instituciškai brukama doktrina ir/ar stilius brandžios visuomenės gali būti suvokiamas kaip manipuliavimas žmonių sąmone ir subrandinti nepageidaujamą ar net pavojingą vaisių.

Valstybės lėšomis toliau didesne apimtimi remti per projektus kultūros įvykių kūrimą Lietuvoje ir užsienyje (pvz., Vilniaus knygų mugė, muzikos ir teatrų festivaliai Lietuvoje ir pasaulyje). Remti lietuvių išeivijos kultūrines iniciatyvas.

Toliau remti lietuvių kalbos, kaip svarbiausios tapatybės dalies, plėtotę, prestižo įtvirtinimą, įskaitant lietuvių kalbos vartoseną skaitmeninėje erdvėje. Siekti kad viešojoje erdvėje vyrautų prestižinė valstybinė kalba, kad aukštosiose mokyklose toliau būtų dėstomas specialybės kalbos dalykas.

Siekti, kad didėtų Kultūros tarybos, Medijų rėmimo fondo ir kitų konkursinio finansavimo priemonių biudžetai ir toliau stebėti, kad jokios institucijos nesikištų į konkursų turinio kontrolę ar/ir reviziją.

Ekonominėmis ir etinėmis priemonėmis skatinti mecenatystę, grįstą filantropine filosofija. Skatinti visuomenės nuostatas remti Lietuvos ir jos regionų tapatybę stiprinančią aukštąją, profesionaliąją, populiariąją kultūrą, kurti teisines priemones, kad „remti kultūrą apsimokėtų“.
Užtikrinti teisinius, finansinius, socialinius valstybės įsipareigojimus kultūrai.

Siekti, kad Lietuvos kūrėjai, kūrybininkai jaustųsi pasaulio kultūros vyksmo veikėjai. Atidžiai stebėti, kad būtų toliau plėtojama dabartinė kultūros politika. Tuo tikslu stiprinti ir plėtoti kultūros diplomatijos institutą (kultūros atašė, kultūros rezidencijas, kultūrinio „eksporto“ programas, pvz., kultūros sezonus ir t.t.).

Ekonominėmis priemonėmis užtikrinti, kad aukštoji kultūra ateitų iki regionų ir įvairių socialinių grupių.
Puoselėti teisines ir ekonomines priemones, įskaitant projektus ir konkursus, kurios būtų palankios plėtotis populiariajai kultūrai, kurią suprantame kaip stiprinančią nacionalinę tapatybę ir kultūrinę savivoką.

Užtikrinti, kad kultūrinė spauda būtų prieinama bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms, kad kultūrinės spaudos kūrėjai ir leidėjai išeitų iš kovos dėl išgyvenimo būsenos.

Plėtoti Lietuvos menininkų stažuočių galimybes pasaulio kultūros centruose (pvz., Paryžius, Madridas, Londonas, Niujorkas, Milanas, Berlynas ir t.t.). Plėtoti pasaulio menininkų (ir vertėjų) stažuočių galimybes Lietuvoje (ne tik Vilniuje).

Įveiklinti dvarus, laipsniškai remti dvarų („pilių“) atkūrimo procesus, kad juose galėtų vykti kultūrinis gyvenimas, įskaitant aukštosios kultūros renginius.

Ženklinti lietuvių kultūros asmenybių vietas užsienyje ir gaivinti jų atminimą jų gyventose erdvėse.

Kultūra ir švietimas

Toliau palaikyti meninį vaikų, jaunimo, trečiojo amžiaus universitetų lankytojų ugdymą – užtikrinti, kad meno mokyklos, neformaliojo ugdymo programos būtų prieinamos visiems norintiems. Toliau nuosekliai kelti pedagogų atlyginimus, plėtoti jų socialinių garantijų priemones.

Stiprinti meninį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tam tikslui parengti finansinių paskatų programą.

Kurti finansines paskatas menininkams dalyvauti trečiojo amžiaus universitetų švietimo programose.

Plėtoti kultūros prieinamumą skaitmeninėmis priemonėmis (virtualūs muziejai, skaitmeninės meno kolekcijos, internetiniai kultūros renginiai), nepažeidžiant autorių teisių.

Toliau remti kultūros paveldo skaitmeninimą ir užtikrinti jo prieinamumą visuomenei.

Kultūra ir ekonomika

Tęsti ir plėtoti 2020-2024 metais susiklosčiusią aukštojo meno (įskaitant kiną, įskaitant meno kolektyvus ir menininkus) rėmimo programą, kadangi valstybės investicijos į šią sritį duoda keleriopą grąžą ir ekonomine, ir pilietine prasme.

Kultūra ir nacionalinis saugumas

Toliau plėtoti menininkų socialinių garantijų sistemą. Menininkas turi aiškiai pamatyti, kad jis rūpi valstybei. Būtina garantuoti kūrėjams socialinį saugumą, nes jie šiuo įtemptu laikotarpiu parodė savo tvirtą įsipareigojimą valstybei.

Siekti, kad kiekviena melagiena, antivalstybinė žinia per socialinius tinklus (pvz., youtube) būtų demaskuota.

Siekti, kad į bendrojo ugdymo programas ir mokyklų bendruomeninę veiklą laipsniškai vis daugiau įsitrauktų Lietuvos šaulių sąjunga, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir kitos pilietinės organizacijos ir institucijos. Imtis priemonių, kad būtų užtikrinamas įgyvendinimas Švietimo įstatymo nuostatų dėl pilietinio ir patriotinio ugdymo.

Vytautas Juozapaitis

LRS Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas
LRS TS-LKD frakcijos narys
TS-LKD Prezidiumo narys