Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Aistė Gedvilienė ir Dainius Kreivys nepritaria šiandien Vyriausybės posėdyje pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama prijungimo būdu reorganizuoti  Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Projekte siūloma šią ministeriją prijungti prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos bei jai perduoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su klimato kaitos, žiedinės ekonomikos politikos formavimu bei klimato kaitos ir pastatų atnaujinimo programų valdymu. Naują ministeriją planuojama pavadinti Lietuvos Respublikos darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija, ji pradėtų veikti dar šių metų spalio mėnesį.

Seimo nariai nepritarimą pateiktam įstatymo projektui pirmiausia motyvuoja tuo, kad ministerijų sujungimas pradedamas baigiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijai, o įsigaliojimas numatytas šių metų spalio mėnesį, kuomet numatyti nauji Seimo rinkimai. „Mūsų nuomone, tokios pertvarkos turi būti planuojamos Seimo kadencijos pradžioje, kuomet jungiant ministerijas, būtų galima atsakingai įvertinti tiek politikos formavimo tikslus ir priemones, tiek ir vertinti naujos institucijos efektyvumą“, – teigė Seimo narė A. Gedvilienė.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad 2020 m. yra laikotarpis, kada yra pateikti nauji politikos formavimo tikslai 2030 ir 2050 metų laikotarpiams. Per ateinančius du metus reikės aktyviai dalyvauti derybose svarstant naujus Europos Komisijos ir nacionalinius pasiūlymus. Ministerijų jungimas reikštų, kad ateinantys metai daugiau bus skirti institucijų formavimui, o ne būsimos aplinkosaugos politikos planavimui ir įgyvendinimui.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys teigė nematantis, kaip toks ministerijų jungimas pasitarnaus kiekvienos iš jų kokybei: „Artimiausiu metu nusimato rimtų bei labai plačios apimties darbų kiekvienoje iš šių sričių. Dėl viruso ir karantino ekonominių padarinių, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai teks kovoti su ekonominių nuosmukiu, skatinant ekonomiką ir likviduojant ilgalaikes viruso sukeltas pasekmes. Kartu rūpintis Lietuvos ekonomikos transformacija į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.  Energetikos portfelyje – valstybei kritinės reikšmės ir itin plačios apimties sinchronizacijos su Vakarų elektros tinklais projekto sėkmingas įgyvendinimas, o taip pat Astravo AE gaminamos elektros patekimo į šalį užkardymas. Klimato kaita taip pat, kaip sako Europos komisija, artimiausiu metu turi būti šalių narių prioritetų viršūnėje. Todėl nesuprantu, kaip visų šių klausimų sumetimas į vieną didelį katilą pasitarnaus kiekvieno iš jų kokybei“, – teigė D. Kreivys.

Pažymėtina, kad įstatymo aiškinamajame rašte nėra pateiktos analizės, kodėl ir kaip toks institucijų sujungimas ir funkcijų perskirstymas padės siekti būsimų aplinkosaugos, klimato kaitos ir energetikos bei inovacijų tikslų. Dėl šio sprendimo nebuvo jokių detalių diskusijų, vadovaujamasi daugiausiai kelių kitų šalių pavyzdžiais, kuriose energetika ir aplinkosauga yra sujungtos. Pavyzdžiui, tokios šalys, kaip Danija, Švedija, Suomija, kuriose energetika ir aplinkosauga yra po vienu stogu, turi stiprias aplinkos agentūras. Agentūros didžiąją dalį funkcijų atlieka savarankiškai ir veikia tarsi atskiros ministerijos.

Galiausiai, šį ministerijų jungimą ir jų funkcijų perskirstymą galima vertinti, kaip bandymą dangstyti dabartinės Vyriausybės negalėjimą rasti tinkamų ministerijų vadovų, todėl ministerijų reorganizacija padėtų nukreipti dėmesį nuo klausimų apie ministrų paieškas.