„Švietimas – tai tema, kuri mums visiems rūpi, nes yra itin svarbi. Matome švietimo sistemoje, valdyme daug blaškymosi, negebėjimo laikytis aiškesnių linijų. Tai kelia problemas ir patiems mokytojams, ir mokiniams ir visai bendruomenei. Dažniausiai kalbėdami apie mokytojų bendruomenę akcentuojame dėmesį į tiksliųjų, humanitarinių ar socialinių mokslų mokytojus, tačiau dažnai pamirštame neformalųjį ugdymą, kuris šiandien – labai svarbus”, – kalbėjo A. Kubilius.

TS-LKD frakcijos seniūnas teigė nelabai suprantantis, kuo baigėsi profsąjungų streikas, kadangi išsiderėtos sąlygos neatrodo labai vykusios, o ir neaiški pažadėtų lėšų kilmė.

„Matau pasirašytą susitarimą ir, tiesą sakant, man jis neatrodo labai rezultatyvus. Aš manau, jog valdžia tikrai suras 8 mln. eurų, bet kyla klausimas, iš ko bus atimti pinigai, nes ministerija pati tokių pinigų neturi.  Aš nežinau, nuo ko jie nuims pinigus, taip drąsiai pažadėję”, – komentavo A. Kubilius.

„Mano supratimu, esminė problema yra ilgalaikė. Kaip turi atrodyti mokytojų atlyginimai ir jų tam tikras santykis su kitais atlyginimais. 2009 m. mokytojų atlyginimų santykis su vidutiniu atlyginimu valstybės sektoriuje buvo žymiai palankesnis mokytojams negu dabar. Ir todėl reikia kalbėti apie ilgalaikes tendencijas ir profsąjungoms siekti ilgalaikio sutarimo, kuris būtų privalomas vykdyti automatiškai”, – akcentavo A. Kubilius.

Susitikimo su neformaliojo ugdymo atstovais metu bene daugiausiai dėmesio skirta pedagogų atlyginimų klausimui, tad opozicijos lyderis pasiūlė tris pirminius žingsnius šiai problemai spręsti.

„Manau, kad šiandien reikia kelių dalykų, kurių aš nematau šiame susitarime, kai kalbame tik apie atlyginimus:

Pirma, aišku, šitai turėtų padaryti Vyriausybė, nes tai nėra sudėtinga – reikia, kad būtų patikslintos taisyklės, kaip vedama mokytojų atlyginimų statistika. Tai yra, kad būtų atskirti mokyklų vadovų ir mokytojų atlyginimai. Akivaizdu, kad pagal statistiką, atlyginimai yra gerokai paaukštinti, nes joje atsispindi ir vadovų algos, o realūs skaičiai yra gerokai mažesni.

Antra, pamačius mokytojų atlyginimus, kyla klausimas, koks turėtų būti mokytojų atlyginimų santykis su vidutiniu atlyginimu? Tai, ką praėjusiame susitikime mums pasakė profsąjungų vadovai, jog mokytojo atlyginimas atskaičius mokesčius nesiekia minimalaus mėnesinio užmokesčio, mus gerokai nustebino. Todėl kitas žingsnis, jau matant aiškią statistiką, – reikėtų tartis su Vyriausybe arba politinėmis partijomis, kokiu principu ir koks nustatomas mokytojo atlyginimo santykis su vidutiniu užmokesčiu? Galima lyginti su algomis valstybiniame sektoriuje, su atlyginimais visoje šalyje ir tai turi būti užfiksuota.

Ir galų gale trečia – reikia įdiegti principą, jog automatiškai augant vidutiniam atlyginimui, būtų indeksuojami ir mokytojų atlyginimai, tam, kad atsirastų stabilumas ir tai nepriklausytų nuo jokios Vyriausybės malonės”, – galimus sprendimo žingsnius dėstė Seimo narys.