Susitikdamas su jais nuolat girdžiu nepasitenkinimą dėl jų įvairioms institucijoms pareikštos nuomonės dėl nepritarimo Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai, ignoravimo. Tačiau apie viską iš eilės.

Aplinkos apsaugos agentūra neseniai priėmė sprendimą dėl UAB „Fortum Klaipėda“ planuojamos ūkinės veiklos – termofikacinės jėgainės eksploatacinio režimo optimizavimo, padidinant naudojamų nepavojingų atliekų kiekį.

Vadovaujantis šiuo sprendimu, Klaipėdos termofikacinė jėgainė turės teisę deginti vien tik komunalines atliekas, atsisakant biokuro (kuris naudotas iki šiol). Kaip nurodoma poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, planuojama sudeginti apie 300 tūkstančių tonų išrūšiuotų komunalinių atliekų per metus. (2015 m. faktiškai buvo sudeginta apie 180 tūkstančių tonų).

Toks degintinų komunalinių atliekų kiekio padidėjimas šioje vietoje skatina pakartotinai kelti klausimą dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos ir jos numatytų pajėgumų.

Minimos jėgainės įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių komplekso šiluminė galia galėtų sudaryti iki 240 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 100 MW. Tai pertekliniai pajėgumai tokiam miestui kaip Vilnius.

Jei Klaipėdoje bus galima sudeginti daugiau komunalinių atliekų ir tam reikalui jos bus vežamos iš visų regionų, taip pat ir Vilniaus, tai kam tada reikalinga investuoti į Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą, kuri kaip planuojama, kainuos iki 328,4 milijonų eurų? Ir tai tik preliminarūs įvertinimai, tikslus investicijų poreikis paaiškės projektų įgyvendinimo metu. Ar negalėtų tos lėšos būti panaudotos neatidėliotiniems reikalams, kurių Lietuvoje netrūksta?

Man regis, kad Vyriausybė turėtų dar kartą atsižvelgti į gyventojų nepasitenkinimą šio objekto statyba ir įvertinti, ar neužtektų Lietuvai tik 2 komunalines atliekas deginančių jėgainių Klaipėdoje ir Kaune.

Neseniai kartu su Lazdynų bendruomenės nariais ir mokslo srities atstovais buvome nuvykę į Klaipėdą, susipažinti su UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje vykstančiais procesais.

Tiesa, pastarosios galingumai kelis kartus mažesni, nei planuojamos statyti Vilniuje, bet vykdoma veikla panaši. Pamatyti, kaip jėgainėje vyksta komunalinių atliekų deginimas nesudėtinga: čia priimamos ir ekskursijos, ir specialistai. Įsitikinome, kad vykstantys procesai yra kontroliuojami, dirba jauni, pastoviai besitobulinantys specialistai, pasitelkiamos naujausios technologijos.

Domėjomės, kaip galėjo nutikti, kad buvo pradėtas, bet greit sustabdytas, atvežtų iš užsienio komunalinių atliekų deginimas. Teisėsaugos institucijos dar tebesiaiškina šį klausimą, bet, atrodo, kad šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimas yra būtinas. Jie turi būti tokie aiškūs ir suprantami, kad neliktų jokių galimybių apgaulei ir piktnaudžiavimui. Tikiuosi, kad Aplinkos ministerija ir kitos už tai atsakingos kompetentingos institucijos tuo rūpinasi.

Nustebome, kad deginamų komunalinių atliekų masėje yra nemažai skudurų, plastmasinių medžiagų, plastmasinių maišelių, popieriaus. Ar jie neturėtų būti išrūšiuoti ir perdirbti? Įdomu, ką į šį klausimą galėtų atsakyti atliekų perdirbimo įrenginių operatoriai ir regioniniai atliekų apdorojimo centrai? Dar keblesnis klausimas būtų, ką degintų kogeneracinės jėgainės, jei viskas būtų tinkamai išrūšiuota?

Komunalinių atliekų rūšiavimo klausimai bus labai aktualūs ir vilniečiams. Jau šių metų liepos mėnesį Vilniuje pradės veikti Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai (MBA), kurių paskirtis – komunalinių atliekų tvarkymas ir apdorojimas.

Čia bus atvežamos sunkvežimiais Vilniaus apskrities savivaldybėse bei Vilniaus mieste surinktos komunalinės atliekos ir rūšiuojamos į dar tinkamas antriniam perdirbimui ir skirtas deginimui. Jei pristatomas komunalinių nerūšiuotų atliekų kiekis nesiektų 200 tūkstančių tonų per metus, MBA įrenginiai veiktų mažesniu nei 75 proc. pajėgumu, patirtų nuostolį dėl prastovų, perteklinės įrangos naudojimo. Todėl prašoma Vilniaus miesto savivaldybės užtikrinti, kad atidarius atliekų apdorojimo gamyklą, visos regiono komunalinės atliekos būtų vežamos į MBA įrenginius.

Taigi, jei tinkamai dirbs MBA, kaip ir tikimasi ir siekiama, degintinų komunalinių atliekų Vilniaus kogeneracinei jėgainei liks mažiau. Vėl grįžtame prie to paties klausimo – ar reikia Vilniaus miestui planuojamo pajėgumo kogeneracinės jėgainės?

Vilniuje pradėjus veikti atliekų rūšiavimo gamyklai gyventojams didės mokesčiai už atliekų išvežimą. Koks tas pabrangimas bus, sužinosime greit. Tai priklausys nuo to, kaip baigsis Vilniaus miesto savivaldybės derybos su atliekų rūšiavimo gamykla dėl mažesnių tarifų.

Norisi optimistinių prognozių, bet ar taip bus? Vilniaus miesto valdžia ne visada įsiklauso į gyventojų poreikius. Štai, prieš kelis mėnesius Vilniaus miesto Lazdynų rajono daugiau kaip 1000 gyventojų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę reikšdami nepritarimą planuojamo galingumo kogeneracinės jėgainės statybai. Atsakymo nesulaukta. Gal jo ir nebus.

Matyt manoma, kad užtenka pritarimo šios jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, jos suderinimo, o gyventojai tesižino. Jų bėda, kad gyvena Vilniuje. Va, jei gyventų Klaipėdos rajone, gal būtų kitaip – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, gindama viešąjį interesą, neseniai gyventojams aktualios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos nederino ir jai nepritarė.

Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, nei mero balso negirdėti – jo pasigenda Lazdynų, Vilkpėdės, Trakų Vokės gyventojai, kuriems pats aktualiausias klausimas pastaruoju metu buvo ir yra šalių jų gyvenamosios vietovės planuojami statyti orą teršiantys objektai. Nebuvo su jais tariamasi, nevyko jokios apklausos, nors tokią galimybę numato Vietos savivaldos įstatymo 36 – 38 str.

Vilniuje dažnai įvyksta dalykų, apie kuriuos begalvojant tenka tik galva palinguoti. Štai, metų pabaigoje buvo sustabdyta Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė – trečia pagal pajėgumą elektrinė Lietuvoje, gaminusi elektros energiją ir šilumą. Vyriausybei nutarus nuo šių metų sausio 1 dienos panaikinti kvotas termofikacinėms elektrinėms, jos veikla tapo negalima dėl technologinio proceso ypatumų (neįmanoma gaminti šilumos negaminant elektros energijos).

Šios jėgainės poreikio klausimą turėjome grįsti ekonomijos ir logiškumo principu. Ar tikrai taip elgėsi Vyriausybė, priėmusi sprendimą uždaryti Vilniaus trečiąją termofikacinę jėgainę, ar jos uždarymas atnešė kam nors naudos? Pasigirdo nuogąstavimų, kad šilumos kaina vilniečiams brangs dėl panaikintų kvotų ir dėl to, kad jėgainė gali būti perimama už simbolinę vertę – vieną eurą. Ar bent kam rūpi, kad TEC 3 būtų perduota už realią kainą?

O juk ji galėjo sėkmingai vystyti veiklą bent iki kol bus pastatyta komunalines atliekas deginanti jėgainė. Tokią galimybę įrodo pats gyvenimas: jėgainė neveikia jau pora mėnesių, jos tiektą šilumą kompensavo kitos termofikacinės jėgainės, vilniečiai per žiemą nesušalo, šilumos pakako. Tikrai, be didelio vargo buvo įmanoma palaukti, galbūt, tuo išvengiant painių teisminių ginčų, į kuriuos dabar įtraukta Lietuva.

Esant tokiai situacijai vėl norisi sugrįžti prie jau daugkart lazdyniečių teikto klausimo: ar tikrai reikia statyti tokio galingumo komunalines atliekas deginančią jėgainę netoli Lazdynų? Jei jau tikrai neabejojama dėl jos reikalingumo, tai dėl jos pajėgumų verta kalbėti garsiai ir dabar.

Tol, kol bus išgirstas gyventojų balsas.