A. Vyšniauskas: Teikiame Rinkimų kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kurios spręstų pastaruosiuose savivaldos rinkimuose išryškėjusias problemas

Praėjus 2023 m. savivaldos rinkimams, Seimo nariai Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Vilius Semeška inicijuoja Rinkimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus. Šių pakeitimų tikslas – patobulinti Rinkimų kodekso nuostatas, kurios padės užtikrinti sklandų rinkimų organizavimą atsižvelgiant į tas problemas, kurios iškilo pastaruosiuose savivaldos rinkimuose.

„Matome, kad praeitais metais priimtas Rinkimų kodeksas iš esmės veikia neblogai, tačiau savivaldos rinkimų metu išryškėjo probleminės kodekso interpretavimo vietos, kurias reikia tobulinti. Situacija, kurią matėme dėl dviejų kandidatų į merus, kurie yra teisti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus, įrodė, kad reikalinga tikslinti tokio pobūdžio nusikaltimų reglamentavimą ir nubrėžti aiškią ribą, kada teisti asmenys nebegali dalyvauti rinkimuose. Greta to matome poreikį suteikti daugiau įrankių VRK, kad jie galėtų greičiau reaguoti į teismų sprendimus ir nesukelti tokio chaoso, kurį matėme. Galiausiai, rinkimuose išryškėjo kitų problemų, kaip ne iki galo tinkamai reglamentuotas debatų organizavimas, teisinių priemonių kovai su melaginga informacija stoka, ar gana suvelti rinkimų organizavimo terminai, dėl kurių ne visados kampanijos dalyviai ir VRK turi protingus laiko rėmus spręsti iškylantiems procedūriniams nesutarimams” – teigia Seimo narys Andrius Vyšniauskas.

Svarbiausi pakeitimai:

Pirmajame Rinkimų kodekso pataisų projekte yra siūloma numatyti, kad kandidatas likus 65 dienom iki rinkimų turėtų būti baigęs ne tik teismo paskirtą bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Antrajame Rinkimų kodekso pataisų projekte siūloma daugiau pataisymų, kuriuos teikė VRK, prezidentūra ir Seimo nariai. Siūloma, kad pareiškiniai dokumentai Vyriausiajai rinkimų komisijai galėtų būti teikiami žymiai anksčiau nei dabar (šiuo metu tam yra skirtas tik bemaž trijų savaičių laikotarpis). Siūloma, kad pareiškinius dokumentus kandidatai galėtų pradėti teikti prasidėjus politinės kampanijos laikotarpiui, o dokumentų teikimas pasibaigtų likus 80 dienų iki rinkimų dienos. Šie pakeitimai užtikrintų, jog Vyriausioji rinkimų komisija turėtų daugiau laiko dokumentų peržiūrai, o taip pat, pareiškiniai dokumentai nebūtų teikiami tarpušvenčiu, kaip visados nutinka per savivaldos rinkimus.

Taip pat siūloma numatyti mažesnį debatuose dalyvaujančių kandidatų kiekį. Siekiant debatų kokybės vienos laidos dalyvių skaičius negalėtų būti didesnis nei 7 dalyviai. Konkretų dalyvių skaičių ir grupių dydį kiekvienoje debatų laidoje nustatytų Vyriausioji rinkimų komisija.

Kodekso pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti „melagingos informacijos“ sąvoka ir sukurti mechanizmą, kaip kandidatas galėtų apsiginti, jeigu apie jį tokia melaginga informacija yra paskelbta.

Siūloma Rinkimų kodekse numatyti draudimą rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu skelbti savivaldybių, Seimo narių ir Europos parlamento narių veiklos ataskaitas, kurios nėra pažymėtos kaip politine reklama.

Keičiamas balsų perskaičiavimo rėžiai Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų ir merų rinkimų metu.

Atsiranda nauja nuostata, jog vienmandatėje apygardoje pakartotiniame balsavime kandidatui mirus ar netekus pasyviosios rinkimų teisės, rinkimai toje vienmandatėje apygardoje organizuojami iš naujo.

Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, siekiama padėti teismams priimti aiškesnius sprendimus ir taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

Po 2023 m. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų iškilo problema dėl nevienodos teismų praktikos, kuomet yra atimamos asmens viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Šiuo metu esančiuose baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtintos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu ir draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje arba užsiimti tam tikra veikla. Baudžiamojo proceso kodekse reglamentuojamas tokių nuosprendžių vykdymas, nenurodant kas šiuos nuosprendžius turi įvykdyti.

Atsižvelgiant į nevienodą teismų praktiką dėl nevisiškai aiškaus reglamentavimo įstatyme, Baudžiamojo kodekso 68¹ ir 68² dalyse nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, dėl iš esmės vienodo turinio, yra sujungiamos į vieną straipsnį, nurodant, jog asmeniui gali būti skiriamas vienos ar abiejų teisių atėmimas, nurodant kurios teisės yra atimamos. Šių nuosprendžių vykdymas, pagal siūlomą Baudžiamojo proceso kodekso 342 d. 4 punktą, būtų keičiamas, nurodant, jog tokio nuosprendžio vykdymas būtų perduodamas probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) ir asmens darbovietės administracijai.

„Nurodytų baudžiamųjų įstatymų pataisos padės ir teismams priimti aiškius sprendimus, taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai sprendžiamas klausimas dėl viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo“ – teigia Seimo narė Irena Haase.

Šie pakeitimai kyla iš Lietuvos aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlymų ir supaprastintų Teismų veiklą minėto pobūdžio bylose, kadangi būtų panaikintas esantis dviejų straipsnių skirtingas interpretavimas, taip pat būtų aiškiau nurodyta kas yra atsakingas už tokio pobūdžio nuosprendžių vykdymą.