A. Gedvilienė
2021.10.15

Aistė Gedvilienė. Žaliojo Seimo prioritetai ateičiai

Aistė Gedvilienė. Žaliojo Seimo prioritetai ateičiai

Jūros lygio kilimo jau nesustabdysime, prarasime ištisus miestus ir net valstybes, plečiasi mirties zonos, kuriose nebeliko gyvybės, nykstantys delfinai ir banginiai, dažnėjančios stichinės audros, potvyniai ir gaisrai – visa tai antraštės, kurios kiekvieną dieną atsiduria laikraščiuose ir portaluose. Visos pasaulio valstybės vienaip ar kitaip kenčia dėl besikeičiančių gamtos ciklų ir stichinių reiškinių. Štai ir Lietuvoje šią vasarą išgyvenome mums neįprastai didelius karščius, kuriuos staigiai pakeitė vėsūs, vasarai neįprasti, orai. Matome miestuose išdžiūvusius želdynus, nusekusias upes, besikeičiančią gamtą, prarastus derlius. Nėra aiškių atsakymų ar galime pilnai sustabdyti šiuos padarinius, bet visame pasaulyje mokslininkai sutaria – turime mažinti besaikį vartojimą tiek pramonės sukurtų produktų, tiek natūralių gamtos išteklių, jei norime ir toliau gyventi gyvoje planetoje.

Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė savo programoje turi didelį paketą žaliosios politikos ir Europos žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių, kurių įgyvendinimas kuria aplinkai draugišką vartojimo kultūrą, veda šalį į energetinę nepriklausomybę, skatina žiedinės ekonomikos bei aukštesnės gyvenimo kokybės kūrimą.

Vyriausybės programoje rašoma: „Iki 2024 m. LR Vyriausybė paklos pagrindą ekonominiams šalies ir kasdieniams žmonių gyvenimo pokyčiams taip, kad mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien. Europos Sąjungos klimato kaitos lyderystė sukuria galimybes Lietuvai. Mes įsipareigojame eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus.“

Ši pastraipa iš mūsų Vyriausybės programos yra tai, apie ką turime kalbėti vis dažniau, vis garsiau ir vis užtikrinčiau. Pagaliau turime aiškią ir tvirtą programą, kuri brėžia aukštus ne tik politikos, bet ir kultūros standartus. Dirbu Seimo aplinkos apsaugos komitete, šią kadenciją esu Komiteto pirmininkė. Džiaugiuosi, kad per pastaruosius metus pavyko priimti kelis projektus, kurie turės ilgalaikę naudą:

  • Priimtas Želdynų įstatymas, kuriuo išplėstos visuomenės galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl šalia jųgyvenamosios vietos esančių želdynų kūrimo ir tvarkymo darbų.
  • Sugriežtinta pakuočių atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybės gali geriau užtikrinti atliekų išvežimą, mažiau apmokestinti gyventojus. Tai yra priemonė skatinanti žiedinės ekonomikos kūrimą bei pakartotinį atliekų panaudojimą.
  • Numatytas privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas, kuris, pirmiausia, saugo gyvūnus bei keičia visuomenės požiūrį į gyvūnų priežiūrą. Sugriežtinta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, numatomos priemonės užkirsti kelią veikti nelegalioms gyvūnų daugykloms.
  • Priimti pakeitimai, kurie sukuria galimybes iki 2030 m. ženkliai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje (iki 15%) bei skatina naudoti mažiau taršias transporto priemones.
  • Priimta Klimato kaitos darbotvarkė, kuri numato ilgalaikius tikslus ir priemones kaip bus prisiimami įsipareigojimai ES dėl žaliojo kurso įgyvendinimo.

Tačiau dar yra daug darbų ir projektų, kurie yra pradėti ir bus svarstomi Seimo rudens sesijoje.

Miškų valdymo pokyčiai ir perspektyvos

Pagal atliktus visuomenės nuomonės tyrimus miškai aktualiausias ir visuomenei labiausiai rūpimas aplinkosauginis klausimas. Pavasarį prasidėjęs Nacionalinio miškų susitarimo rengimas įgijo pagreitį ir rudenį planuojama turėti dokumentą, kurio tikslas –bendrų nuostatų parengimas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių. Dokumente bus nubrėžtos kryptys kaip turėtų būti ūkininkaujama saugomų teritorijų ir kituose miškuose, kartu užtikrinant medienos sektoriaus aprūpinimą žaliava; kaip užtikrinti, kad miškai būtų saugūs namai ten gyvenantiems laukiniams gyvūnams; atliepti privačių miškų savininkų, valstybės ir visuomenės interesus. Tikiuosi, kad parengtas susitarimas sukurs naują miškų valdymo ir saugojimo politiką, kuri bus tvari ir plačiai palaikoma visų interesų grupių.

Keičiasi požiūris į užtvankas

Metų pradžioje Seimo aplinkos apsaugos komitete svarstytas klausimas dėl Lietuvos upių ir jas tvenkiančių užtvankų. Šiuo metu skaičiuojama, kad šalyje yra 1229 registruotų ir apie 300 neregistruotų (bešeimininkių) užtvankų, 98 hidroelektrinės (toliau – HE), o įrengtų žuvų pralaidų tik 26. Šiuo metu daugiau kaip 50% Lietuvos upių neatitinka geros ekologinės būklės, yra sudaromos kliūtys žuvų migracijai, upių tvenkiniai dažnai yra neprižiūrimi ir užžėlę, o dėl HE veiklos sukeltų vandens lygio svyravimų ir kitų veiksnių neigiamai veikiamos upių ekosistemos. Laikas pripažinti, kad hidroenergetika, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, lygumų šalyje kaip Lietuva yra neperspektyvus ir sukelia daugiau neigiamų ekologinių padarinių nei naudos.Užtvankų demontavimas yra plačiai paplitusi  ir vis dažniau taikoma aplinkosauginė priemonė kitose šalyse, kuri leidžia atsigauti upės žuvims ir augalams.

Automobilių taršos mokestis

Lietuvoje per paskutinius 15 metų automobilių išmetamų teršalų kiekis išaugo dvigubai, o transporto sektorius yra didžiausias teršėjas šalyje. Siekiant skatinti gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius, saugant aplinką ir įgyvendinant žaliąjį kursą, Seimo rudens sesijoje bus pateikiami ir svarstomi automobilių taršos mokesčių pakeitimai. Numatoma, kad automobilio taršos mokestis bus skaičiuojamas remiantis dviem, daugelyje kitų ES šalių naudojamais kriterijais – automobilio degalų naudojimo efektyvumo ir oro taršos koeficientu. Svarbu paminėti, kad siūlant automobilių taršos mokestį yra atsižvelgiama į socialiai jautrias gyventojų grupes kaip daugiavaikės šeimos, neįgalieji ar senjorai. Tarp lengvatų numatyta, kad:

  • 50% nuolaida bus taikoma daugiavaikėms šeimoms;
  • 50% nuolaida iki 2027 m. būtų taikoma ir vieną automobilį turintiems pensininkams;
  • Taršos mokesčio galės nemokėti neįgalieji, kurie eksploatuoja vieną jiems pritaikytą automobilį;
  • Visiems automobilių savininkams numatomas pereinamasis laikotarpis – pirmuosius dvejus metus tarifai turėtų būti perpus mažesni, nei įsigaliosiantys 2025 m.

Suprasdami, kad automobilių taršos mokestis bus naujas iššūkis mūsų gyventojams, sieksime, kad jis būtų priimtas atsižvelgiant į jautrias grupes, aiškinant apie tokio mokesčio reikalingumą ir naudą, įsiklausant į pasiūlymus ir nuogąstavimus. Tačiau tikiu, kad šis mokestis paskatins teigiamus pokyčius, atnaujins mūsų automobilių parką, paskatins žmones rinktis kitas transporto priemones kaip dviračiai, paspirtukai ar viešasis transportas ir, be abejonės, sumažins oro taršą, kuri daro žalą žmonių sveikatai ir skatina klimato kaitą.

Neatmestina, kad Seimą pasieks ir daugiau aplinkosauginių mokesčių iniciatyvų. Turėdami ambicingus tikslus ir didelį finansavimą iš Europos Sąjungos, negalime apsiriboti tik „patogiais“ ir  mažai ką keičiančiais sprendimais. Todėl turime ieškoti mokestinių būdų ir galimybių stabdyti taršą, motyvuoti vartotojus ir verslus realiai keisti įpročius, investuoti į mažiau taršias technologijas ir siekti, kad ateityje teršti būtų tiesiog per daug brangu.

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai – didelė pagalba aplinkosaugininkams

Siekiant užtikrinti kokybišką aplinkos apsaugos kontrolės sistemą yra būtini žmogiškieji ištekliai. Šiuo metu aplinkos apsaugą kontroliuojančios institucijos susiduria su darbuotojų trūkumu, sisteminėmis problemomis, kurios trukdo užtikrinti kokybišką aplinkos apsaugą. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali reikšmingai prisidėti prie institucijų darbo, stiprinti aplinkos apsaugos kontrolę bei didinti visuomenės įsitraukimą.

Deja, per pastaruosius metus kelis kartus sumažėjo neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skaičius. Siekiant jį padidinti, Seimo rudens sesijoje bus svarstomos įstatymų pataisos dėl įgaliojimų didinimo ir įgaliojimų laikotarpio pratęsimo, numatomos supaprastintos procedūros buvusiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams tapti neetatiniais aplinkosaugininkais bei kiti pakeitimai, kuriais bus pildomos ankstesnės spragos.

Verslinės žvejybos draudimas ir Kuršių marių atsigavimas

Be abejonės, daug diskusijų sulauks pavasarį mano su kolegomis pateiktas įstatymo projektas dėl verslinės žvejybos draudimų šalies vidaus vandenyse. Visame pasaulyje dėl klimato kaitos ir aplinkos taršos didžiausia žala yra daroma vandenynams ir gyvybei vandenyje. Lietuvoje jau stebime ne vieną žuvų rūšį, kurios populiacijai iškilusi didelė grėsmė išnykti. Taip pat, tenka pripažinti, kad verslinės žvejybos sektorius, nepaisant ilgamečių pastangų diegti kontrolės ir skaidrumo priemones, dažnu atveju veikia neskaidriai, slėpdamas tikruosius žuvies sugavimus bei mokesčius.

Pateiktame Žuvininkystės įstatymo projekte numatoma, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse yra draudžiama, numatant tik išlygas tradicinėms į kultūros paveldą įrašytoms veikloms. Projektu siekiama atverti migracijos kelius žuvims, kurios šiuo metu negali patekti į Lietuvos upes ir ežerus, nes patenka į tinklus Kuršių mariose. Priėmus pakeitimus būtų daugiau galimybių mėgėjiškos žvejybos plėtrai, kuri yra griežčiau reglamentuojama, skatina pagavai-paleisk žvejybos principą bei generuoja dešimt kartų didesnes pajamas į šalies biudžetą. Taip pat, sieksime atliepti ilgus metus Kuršių mariose žvejojančių ir senąsias tradicijas puoselėjančių šeimų lūkesčius išlaikyti kultūros paveldą, kuris svarbus Kuršių nerijos regionui ir visai šaliai.

Kritika dėl to, kad Kuršių mariomis dalinamės kartu su Rusija, kad vistiek žuvis bus sugauta Rusijai priklausančioje marių dalyje, nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, daugiausia remiamasi prielaidomis. Kaip ir nuogąstavimai, kad nebenusipirksim rūkytos žuvies – šiuo metu beveik visa pajūryje pardavinėjama žuvis yra importuojama, arba auginama žuvininkystės ūkiuose. Svarbu paminėti, kad projekte numatomos kompensacijos ir kitos priemonės verslams, kurie dėl siūlomo naujo reglamentavimo negalės tęsti dabartinės veiklos. Tai užtikrinti yra būtina, todėl iš karto numatomas ir finansavimo šaltinis kompensacijoms – numatoma didinti žvejų mėgėjų bilietų ir licencijų kainas, už kuriuos surinktos lėšos vėliau bus skiriamos aplinkos apsaugos programoms vykdyti. 

Griežtesnė atsakomybė už atliekų vežimą į mišką

Jau praeitoje kadencijoje teikiau įstatymo projektą, kuris griežtina atsakomybę už šiukšlinimą miške, paežerėse, palaukėse ir kitose teritorijose. Dažnai gauname pranešimus apie šiukšlių krūvas nuošaliose vietose, miškuose. Dažnai jos būna atvežtos specialiai, tai matoma iš jų kiekių ir rūšies, pavyzdžiui, statybinės atliekos. Šalyje veikia platus tinklas stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių, įmonės sudaro atskiras sutartis dėl atliek surinkimo, todėl atliekų vežimas į miškus yra nusikaltimas.

Mano teiktomis Įstatymo pataisomis numatoma, kad už atliekų iškrovimą neleistinoje vietoje galimas transporto priemonės konfiskavimas. Numatoma galimybė skirti tokią priemonę, taip pat, numatoma, kad atimti transporto priemonę galima tik už šiek tiek didesnį atliekų kiekį.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų