Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Andrius Navickas kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl  vandens taršos monitoringo.

Vakar pasirodžius informacijai, jog Kėdainių mieste ir rajono gyvenvietėse gyvsidabrio koncentracija vandenyje viršija leidžiamą normą, o apie netinkamą vandenį UAB „Kėdainių vandenys“ informaciją dėl padidėjusios taršos turi jau mažiausiai nuo balandžio 16 d., tačiau išsyk nesiėmė jokių veiksmų, neinformavo gyventojų, Seimo nariai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir A. Navickas aplinkos ministro prašo atsakyti, ar visos savivaldybės vienodai organizuoja rutininius vandens kokybės patikrinimus bei kaip dažnai savivaldybėse tiriama vandens kokybė?

Kėdainių miesto merui V. Tamuliui pažymėjus, jog vandenvietės ėminiai daromi kartą per metus, Seimo nariai K. Mažeikos teiraujasi, ar tirti vandenį kartą per metus nėra per mažai bei ar nėra taip, kad savivaldybėse vadovaujamasi minimaliais reikalavimais, stebint vandens kokybę?

Galų gale klausiama, kiek laiko trunka atlikti vandens kokybės tyrimus Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje bei kaip yra reglamentuojama vandens kokybės nustatymo tyrimų trukmė?

„Vandens kokybės tyrimas kartą per metus skamba itin neraminančiai. Tarša gali likti nepastebėta ilgą laiką ir taip sukelti grėsmę žmonių sveikatai. Jei kitos savivaldybės irgi taiko tokią, mano manymu, žalingą praktiką, tai turi nedelsiant keistis. Įstatyminėje bazėje yra minima žmogaus teisė vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo kokybę ir saugą, todėl čia turi būti taikomi aukščiausi tyrimų standartai“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Anot parlamentarų R. Morkūnaitės-Mikulėnienės ir A. Navicko, Kėdainių atvejis kelia klausimų, ar su panašiomis problemomis nesusiduria ir kiti Lietuvos rajonai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis matoma informacija apie įvairius taršos šaltinius, kai kurių įmonių aplaidžią veiklą. Pasitaiko atvejų, kai tarša skleidžiama ilgą laiką ir nebūtinai iškart yra pastebima. Tad kyla pagrįstų klausimų, ar gyventojai gali būti užtikrinti, kad juos pasiekia kokybiškas vanduo.

„Kėdainių krizė atskleidė, kad vis dar pamirštama, jog žmonių sveikata ir gerovė visada svarbiau už politinį įvaizdį. Tik skaidrumas, visos informacijos teikimas ir ekspertų įtraukimas į sprendimų priėmimą gali virsti į veiksminga reakcija krizės metu. Kitas dalykas – privalome pereiti nuo „gaisrų gesinimo“ prie prevencijos, kuri padėtų, kad gaisrai nekiltų. Todėl ir kreipiamės į ministrą, tikėdamiesi proaktyvios reakcijos ir išsamios informacijos viešumoje“, – pažymėjo A. Navickas.