Savaitgalį Didžiosios Britanijos bankas Barclays išplatino pranešimą, kuriame svarstoma atleisti arba iš Lietuvos iškelti apie 350 darbuotojų. Nors pokyčiai neišvengiami, tačiau vis vien liūdna, kai kas nors išeina. Ypač, kai apie tokią galimybę svarsto Barclays bankas, kuris buvo pirmoji kregždė didžiųjų investuotojų pritraukimo į mūsų šalį procese, kuriame man asmeniškai teko aktyviai dalyvauti.  

Tačiau liūdėti dėl kelių šimtų iškeliamų vietų reiktų ne pernelyg ilgai. Iš tikro liūdėti ir gerokai ilgiau reikia dėl ko kito. Dėl to, kad per paskutiniuosius šešerius metus beveik nepasistūmėjome Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų ir inovacijų centro, link. Paslaugų centrų pritraukimas yra tik tarpinė stotelė link ekonomikos, kuriančios aukštą pridėtinę vertę. Reikia sutikti, kad paslaugų centrai dažniausiai kuria vidutinės ir aukštesnės vidutinės pridėtinės vertės ekonomiką su atitinkamomis darbo vietomis. Tačiau drauge jie yra laiptelis, leidžiantis pertvarkyti bei besikeičiančiai darbo rinkai pritaikyti savo švietimo sistemą, infrastruktūrą, pagaliau mokslinių tyrimų ir startuolių ekosistemą, tam, kad užliptume į dar aukštesnį lygį.

2010 metais kurtoje valstybės ekonomikos vystymosi strategijoje 2015-2020 metais Lietuvą matėme kaip Šiaurės ir Baltijos šalių paslaugų centrą, nuosekliai judantį į 2030-ųjų Lietuvą – mūsų regiono inovacijų centrą. Šalį, judančią į tikslą, kurioje biotechnologijos, lazeriai su šviesos konversija, informacinės technologijos turi tapti naujosios šalies ekonomikos pamatu. Šiandien, kai nuo 2010-ųjų jau praėję aštuoneri metai, nesame nuėję taip toli, kiek ketinome būti nuėję. Trypčiojame vietoje, pinigus švaistome 20 išmanios specializacijos sričių, naujieji mokslinių tyrimų centrai mažai ką turi bendro su jose vykdomų tyrimų pritaikomumu bei komercializacija.

Galima būtų dar ilgai vardinti bėdas ir nusivylimus, ypač sustiprėjusius po savaitgalinio Barclays pareiškimo. Tačiau ši problematika buvo žinoma jau kurį laiką ir mes su Andriumi Kubiliumi nusprendėme imtis iniciatyvos bei pateikėme Seimui svarstyti Aukštųjų technologijų įstatymą. Pasiūlyme sudėti visi, mūsų nuomone, šalies ekonomikai reikalingi sprendimai ir įrankiai susiję su Lietuvos ūkio pertvarka. Lietuva užstrigusi žemos ir vidutinės vertės ekonomikoje, mūsų kuriami produktai augant algoms vis sunkiau gali konkuruoti tarptautinėse rinkose, o tai yra tiesioginė kliūtis tolesniam atlyginimų augimui. Turime vienintelę išeitį – privalome kurti geresnius, brangesnius, išmanesnius produktus, kurie remtųsi žiniomis, mokslu, naujomis technologijomis, o ne pigia darbo jėga. Tai galime pasiekti tik ėmėsi ambicingų pertvarkų.

Pagrindinis tikslas – sutelkti visus žmogiškuosius ir finansinius resursus keliose proveržio kryptyse tokiose kaip biotechnologijos, lazeriai ir šviesos konversija, informacinės technologijos.

Reikia pertvarkyti visą mokslinių tyrimų finansavimo sistemą, iškelti sukurtiems tyrimų centrams aiškius, pamatuojamus ir ambicingus tikslus. Sukurti tvirtą ir aiškią valstybės institucijų vertikalę, galinčią ir gebančią įgyvendinti užsibrėžtas reformas. Pertvarkyti kompetencijų ugdymą, finansuoti  mūsų mokslininkų doktorantūros studijas vedančiuose pasaulio universitetuose bei paralelines laboratorijas. Tai tik keletas iš priemonių kurias galima rasti mūsų pateiktame įstatyme.  

Pabaigai, atsakant į pavadinime iškeltą klausimą, galime drąsiai teigti, kad 350 naikinamų darbo vietų tikrai nėra didžioji problema. Specialistų pas mus trūksta, todėl darbus Barclays darbuotojai tikrai susiras. Svarbiausia, kad naikinamos vidutinės pridėtinės vertės darbo vietos virstų darbo vietomis aukštųjų technologijų įmonėse.  Tai – pagrindinė visų mūsų užduotis.