2019.03.21

Ar dar ilgai gyventojai kentės dėl per didelio transporto priemonių triukšmo?

Ar dar ilgai gyventojai kentės dėl per didelio transporto priemonių triukšmo?

Lietuvoje kiekvienais metais intensyvėjantis eismas geležinkeliuose, keliuose ir oro uostuose didina triukšmo lygį. Tai pagrįstai kelia vis daugiau gyventojų nepasitenkinimo ir nerimo, nes daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas yra laikomas viena iš svarbiausių ekologinių problemų. Jau seniai moksliniais tyrimais įrodyta kaip triukšmas kenkia sveikatai ir gyvenimo kokybei. Valstybė turi garantuoti piliečių teisę gyventi tvarioje aplinkoje. Už tai atsakingos net trys ministerijos: Susisiekimo, Sveikatos ir Aplinkos. Tačiau realybėje viskas vyksta chaotiškai. Nepaisant problemos svarbos diskusijų, idėjų, kaip sumažinti kylantį triukšmą, deja, pasigendama.

Lietuvos gyventojai kenčia nuo per didelio triukšmo

Pataruoju metu visoje Europoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į transporto priemonių keliamą triukšmą ir jo neigiamą poveikį sveikatai. Europos transporto ir aplinkos federacijos duomenimis, dėl transporto keliamo triukšmo kenčia apie 200 mln. Europos Sąjungos gyventojų. Spręsdama šią problemą Europos Sąjunga yra priėmusi 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, kuria vadovaujantis buvo atnaujinti ir Lietuvos strateginiai triukšmo žemėlapiai. Pagal šią direktyvą, Europos Sąjunga turi kas penkerius metus didžiuosiuose miestuose ir ten kur yra didžiausio eismo intensyvumo automobilių keliai, geležinkeliai, oro uostai sudaryti ar atnaujinti strateginius triukšmo žemėlapius. Atnaujinus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių strateginius triukšmo žemėlapius buvo nustatyti šokiruojantys skaičiai, kad apie 101 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų gyveno pastatuose, kurie yra veikiami vidutinio metinio svertinio dienos, vakaro ir nakties (paros) triukšmo rodiklio (Ldvn) ribinį dydį (65 dB) viršijančio kelių transporto triukšmo, Kauno mieste – apie 35 tūkst. gyventojų, Klaipėdos mieste – apie 56 tūkst. gyventojų, Šiaulių mieste – apie 27 tūkst. gyventojų. Labai įspūdingi skaičiai, priverčiantys galvoti, ką įmanoma ir privaloma daryti, kad to išvengtume. Akivaizdu, jog triukšmas ne tik trukdo žmonių darbui ir poilsiui, bet ir neigiamai veikia sveikatos būklę. Nuolatinis triukšmas trikdo žmonių miegą, gali sukelti galvos skausmus, spengimą ausyse ir kitus negalavimus.

Priemonės triukšmo mažinimui

Vienas iš efektyviausių būdų siekiant apsaugoti gyventojus nuo triukšmo, yra triukšmą mažinančių sienelių įrengimas. Todėl miestų ir rajonų savivaldybės įvertinusios triukšmo grėsmę turėtų pasitelkti į pagalbą triukšmą mažinančias sieneles. Puikus to pavyzdys yra Kauno rajono savivaldybės administracija, kuri į problemą pasižiūrėjo rimčiau ir atsižvelgusi į vietos gyventojų prašymus priėmė sprendimą prie magistralinio kelio A1Vilnius-Kaunas-Klaipėda įsikūrusią Giraitės gyvenvietę, atskirti triukšmą slopinančia sienele. Taip apsaugant gyventojus nuo triukšmo kylančio dėl intensyvaus transporto eismo keliu.

Manau, kad garsą slopinančios sienelės galėtų apsaugoti ir Vilniaus miesto gyventojus, kurie kenčia nuo automobilių ir kitų triukšmo šaltinių. Sulaukiama daug skundų iš vilniečių gyvenančių, Geležinio Vilko g. (ties nuvažiavimu į A. Goštauto g./Čiurlionio g.), Oslo g. (ties nuvažiavimu į Vakarinį aplinkkelį), Ukmergės g. (ties Šeškinės kalnu).

Taip pat pasitelkus sieneles būtų galima sumažinti triukšmą ir taip apsaugoti šalia geležinkelio kelių ir stočių gyvenančius žmones. Gyventojai skundžiasi, kad yra priversti kęsti nuolatinį traukinių keliamą triukšmą ir vibraciją. Šios problemos ignoravimas lemia tai, kad geležinkelio keliama vibracija ir triukšmas neigiamai veikia žmonių sveikatą – sukelia nuolatinį stresą ir neišsimiegojimą. Todėl tose vietose, kur gyventojai labiausia kenčia nuo geležinkelio keliamo triukšmo turėtų  atsirasti jį slopinančios sienelės.

Oro transporto keliamas triukšmas

Gyventojai taip pat skundžiasi ir oro transporto keliamu triukšmu. Esant tokiai situacijai, labai svarbu rasti optimaliausius sprendimus. Vilniaus oro uostas reaguodamas į gyventojų skundus ėmėsi atitinkamų veiksmų ir praeitais metais buvo atnaujinta triukšmo monitoringo sistema. Šis oro uostas įsigijo programinę įrangą, skirtą triukšmo sklaidos modeliavimui ir prognozavimui bei strateginių triukšmo žemėlapių sudarymui. Dėka šių įrenginių ir programų, oro uostas gali prognozuoti triukšmo poveikio mastą bei stebėti įvairių triukšmą mažinančių priemonių poveikį. Be to, Vilniuje orlaiviams yra uždrausta naktį skristi trumpesniu maršrutu kylant iš oro uosto ir taip sukeliant papildomą triukšmą virš miesto rajonų.

        Priminsiu, kad savivaldybės turėtų nepamiršti, jog Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnis numato savivaldybių institucijoms pareigą nustatyti ir įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2020 m. ir iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. skaičiuojant nuo 2012 m. lygio.

Suprasdamas tai, kad vilniečiai kenčia nuo didžiausio triukšmo ir siekdamas, kad situacija pasikeistų bei atžvelgdamas į tai, kad Vilnius yra vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių  miestų, 2018 metų lapkričio mėnesį Seime pateikiau pasiūlymą dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Šiuo pasiūlymu siūliau skirti papildomą 1 mln. eurų Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimui, ypatingą  dėmesį skiriant automobilių spūsčių mažinimui: skirtingų lygių sankryžų bei garsą izoliuojančių sienelių įrengimui, ir kitoms priemonėms.

Taigi, akivaizdu, jog  geležinkelių, oro uostų ir automobilių eismo keliamas triukšmas yra svarbi problema, kelianti grėsmę žmonių sveikatos būklei. Miestų bei rajonų savivaldybės privalo svarstyti būdus ir imtis atitinkamų veiksmų, kurie sumažintų triukšmo lygį ir apsaugotų gyventojus.

Kitos aktualijos

2019.08.21

„Nesėdėsime rankų sudėję dėl nacionaliniam saugumui grėsmes keliančių Latvijos energetinių sprendimų“

„Nesėdėsime rankų sudėję dėl nacionaliniam saugumui grėsmes keliančių Latvijos energetinių sprendimų“
Skaityti daugiau
2019.08.21

Dėl Klaipėdos uosto direkcijos vykdomos taršios krovos – klausimai susisekimo ministrui

Dėl Klaipėdos uosto direkcijos vykdomos taršios krovos – klausimai susisekimo ministrui
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti