Pastatų priežiūros bendrovei „Mano Būsto“ priklausančios daugiabučių namų administravimo įmonės jau metus laiko dirba vienoje vietoje – Ozo g. 12A. Anksčiau bendrovės klientus aptarnaudavo skirtinguose biuruose, tačiau dabar mikrorajonų gyventojai priversti savo problemas spręsti vieno langelio principu, kuris neužtikrina paslaugų kokybės ir nėra patogus gyventojams, o ypač senyvo amžiaus žmonėms.

Nauja aptarnavimo kokybė nepateisina lūkesčių

Daugiabučių administratoriai užsibrėžę ambicingą tikslą gerinti aptarnavimo kokybę dar 2017 m. priėmę sprendimą iškelti daugiabučių administratorius „Lazdynų būstas“, „Karoliniškių būstas“, „Naujamiesčio būstas“  ir kt. mikrorajonų „būstus“ į strategiškai patogiausią vietą neįvertino to, jog iškėlus į Ozo g. 12A. daugiabučius administruojančias įmones gyventojai neteko galimybės turėti administratorių savo mikrorajone ir gauti visą reikiamą informaciją svarbiais klausimais, nevažiuojant į kitą tolimu atstumu esantį rajoną. Taip pat yra pamirštama, kad ypač senyvo amžiaus žmonėms dėl jų sveikatos būklės yra sunku patekti pas kitame rajone esantį administratorių. Natūralu, kad  tik maža dalis vyresnio amžiaus gyventojų geba naudotis elektroninėmis sąskaitų už suteiktas paslaugas tvarkymo priemonėms, todėl norėdami gauti informaciją apie sąskaitas yra priversti važiuoti į kitą rajoną. Skambintiems telefonu ir taip norintiems sužinoti rūpimą informaciją tenka nemažai laukti kol bus sujungti su operatoriumi, bet to ne visi turi galimybę mokėti už skambučius.

Dirva daugiabučių administratorių monopoliams

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas daugiabučius administruojančių įmonių pasirinkimui neskatinant bendrijų steigimo ar kitų daugiabučių valdymo formų. Tai sudarė sąlygas daugelyje miestų atsirasti daugiabučių namų administracijų monopolijoms. Kauno, Kėdainių, Ukmergės,  Elektrėnų ir kitų miestų gyventojai skundžiasi, kad daugiabučių namų administratoriai rūpinasi ne namo gyventojų interesais, o kuo brangesne namo priežiūra. Gyventojams administratorių veiksmai kelia abejones ar iš jų surinktos lėšos yra skaidriai panaudojamos.

Galimybės pasikeisti daugiabučių administratorių

Nepaisant to, kad administratorius yra skiriamas penkerių metų terminui, daugiabučių namų patalpų savininkai, ieškodami geresnių paslaugų ar jų kainų, turi teisę pakeisti esamą administratorių. Nelaukdami penkerių metų termino ne mažiau kaip 1/4 butų savininkų turi raštu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių, kuris vadovaudamasis Administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašu pats organizuotų administratoriaus pakeitimo procedūras. Pažymėtina, kad likus 6 mėnesiams iki paskirto administratoriaus veiklos  termino pabaigos dėl kito administratoriaus pasirinkimo į Savivaldybę gali kreiptis bent 1/5 savininkų ir Būsto administravimo skyrius organizuotų administratoriaus pakeitimo procedūras. Taip pat gyventojai turi galimybę savarankiškai prižiūrėti namą pagal jungtinės veiklos sutartį. Tokiu atveju butų savininkai turi organizuoti susirinkimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, kur sprendimą turi priima dauguma. Prižiūrint namą pagal jungtinės veiklos sutartį butų savininkai patys sprendžia savo namo priežiūros klausimus, todėl sutartyje turi būti numatoma, kaip bus tvarkomi bendri reikalai, valdomi ir prižiūrimi daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos. Daugiabučio namo valdymas Jungtinės veiklos sutartimi turi būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre ir šią informaciją butų savininkai turi pateikti namo administratoriui bei savivaldybei. Pasirašius jungtinės veiklos sutartį administratorius per mėnesį turi perduoti namo valdymą butų savininkams. Ši daugiabučių valdymo forma yra tinkamiausia nedideliems 3–10 butų namams, kurių bendrasavininkiai paprastai įgalioja ką nors vieną atstovauti visiems ar pasirašyti sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su administruojančia įmone.

Bendrijos gali daugiau

Daugiabučių gyventojai, kuriuose yra daug butų gali valdyti namą steigiant daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijas. Norint įkurti bendriją turi būti organizuojamas steigiamasis bendrijos susirinkimas. Šiam tikslui yra sudaroma iniciatyvinė grupė iš 3–5 asmenų, kurie parengia bendrijos įstatų projektą pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme  nustatytus reikalavimus.  Iniciatyvinė grupė iki steigiamojo susirinkimo dienos turi sudaryti asmenų pritariančių bendrijai sąrašą su savininkų parašais bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeriais ir jo išdavimo data. Namo butų savininkų ir jiems priklausančių patalpų sąrašus galima gauti kreipiantis į seniūnijas arba savivaldybes. Tam, kad Bendrijos steigiamasis susirinkimas būtų laikomas teisėtu, jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų savininkų, o  susirinkimo sprendimai priimami jame dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Bendrijos pirmininkas bendrijos įstatus ir kitus steigimo dokumentus turi  pirmiausia pateikti notaro patvirtinimui, o vėliau patvirtintus dokumentus pateikti Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų registruoja bendriją. Derėtų į tai, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte savivaldybėms yra įtvirtinta pareiga vykdyti bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę. Savivaldybės prisimindamos šią pareigą turi aktyviai reaguoti į gyventojų skundus dėl administratorių veiklos.

Taigi, Savivaldybės gindamos savo gyventojų interesus turėtų labiau kontroliuoti daugiabučių administratorius, kad būtų užtikrinta gera administravimo paslaugų kokybė, bei teikti daugiau informacijos gyventojams apie jų teisę pasirinkti kaip valdyti daugiabučius.