2019.10.30

Ar nelaimėms Klaipėdos uoste esame pasirengę?

Ar nelaimėms Klaipėdos uoste esame pasirengę?
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad nuo šiol oro taršą uosto teritorijoje matuos stropiau, o matavimų duomenys tampa prieinami visiems visą parą. Ši žinia turėtų šiek tiek nuraminti dėl uosto įmonių veiklos kenčiančius klaipėdiečius. Bet argi tai nėra tik dūmų uždanga?

Imituojame, kad sprendžiame problemas, o patys didiname apsukas, giriamės augančia apyvarta, o tikrintojų perspėjimus ir net miesto valdžios prašymus ignoruojame kaip nevertus brangaus uostininkų laiko. Ar toks abejingumas neatsirūgs mums visiems labai skaudžiai?
Daugiau kaip savaitę gesintas gaisras Alytuje ir nesuvokiamas kai kurių tarnybų aplaidumas verčia sunerimti: ar Klaipėdos mieste turėdami tokio masto strateginį objektą kaip uostas, galime jaustis saugūs ir tikri, kad ištikus ekstremaliai situacijai, ji bus operatyviai suvaldyta, o gyventojai nenukentės?
Kai šių metų rugpjūtį kartu su Seimo nare Aiste Gedviliene kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, ragindamos inicijuoti Uosto direkcijos veiklos tyrimą dėl nesuvaldytos oro taršos, buvęs jos vadovas Arvydas Vaitkus viešai užsipuolė mane kaip esą nenusimanančią apie uostą, o ministerija stojo ginti sau pavaldžią valstybės įmonę: „Nemanome, kad turėtų būti svarstomas Uosto direkcijos (ar jos laikino vadovo) veiklos tyrimas, kai akivaizdu, kad Uosto direkcija taršos srityje veikia savo kompetencijos ribose.“
Ar tikrai?
Prieš keletą dienų gavome visų kontroliuojančių institucijų atsakymus į klausimą, kas atsakingi dėl didelės taršos pauostyje. Aplinkosaugininkai patvirtino – dėl nesuvaldytos taršos atsakinga Uosto direkcija.
Nerimas dėl iš uosto sklindančių teršalų pasiekė piką pernai vasarą, kai kūdikių, išsitepusių juodomis dulkėmis, nuotraukos pasklido internete. Neapsikentę žmonės ėmė skundais atakuoti miesto valdžią ir kontrolės įstaigas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentas dėl uoste veiklą vykdančių įmonių skleidžiamos taršos ir triukšmo skundus pradėjo gauti būtent 2018 metų rugpjūtį. Per pusmetį iki tų metų pabaigos gauti net 107 gyventojų skundai. Ir tai tėra tik nedidelė žalą patyrusių ir nuolat patiriančiųjų dalis.
Kaip žinia, oficialiai skundžiasi ne tiek jau daug žmonių. Dauguma tyliai kenčia arba pasirenka kitą kelią – išsikrausto gyventi kitur, siekdami apsaugoti save ir artimuosius. Bet argi tai išeitis Klaipėdai – visiems urmu išsikelti į priemiesčius, miestą su visomis istorinėmis, kultūros vertybėmis bei siaura pajūrio juosta paliekant uosto verslui? Manau, ne.
Jeigu jau sutariame, kad miestas ir jo gyventojai neturi tapti uosto veiklos įkaitais, pirmiausiai turime pripažinti ir garsiai įvardyti, kas atsakingas dėl per didelės taršos iš uosto, o tada įsipareigoti elgtis civilizuotai ir garbingai.
Šiemet birželį NVSC specialistai nustatė, kad pauostyje esančios Švyturio gatvės gyvenamuosiuose namuose dulkių koncentracija ore beveik 6 kartus viršijo normą. Geležies oksido koncentracija – net 6,4 kartus.
„Mėginiuose nuo gyventojų gyvenamųjų patalpų vidinių palangių nustatyta geležis, kuri gali būti siejama su įmonėje vykdoma veikla, kadangi ir mėginyje nuo įmonėje kraunamo krovinio ir darbinių paviršių nustatyta geležis“, – teigiama specialistų išvadoje.
To užtenka įrodyti, kad gyventojų skundai dėl taršos iš uosto pusės, yra pagrįsti. Netrukus paaiškėjo, kad visai greta miesto centro esančiose uosto krantinėse atviru būdu perkraunami taršūs kroviniai, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų ir neužtikrinant, kad tarša nepateks plačiau į aplinką ir nusės ne tik ant palangių, grindų, bet ir plaučiuose.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), dar pernai kilus skandalui, buvo priversta imtis apsaugos priemonių ir užtikrinti, kad tarša dėl krovos nesklistų toliau. Kaip informavo Susisiekimo ministerija, atviru būdu kraunami kroviniai sudaro apie 9 proc. (12 mln. tonų) visos krovinių apyvartos. Lygiai trečdalį šio kiekio perkrauna KLASCO, būdama viena iš 12 uosto krovos kompanijų.
Neseniai paviešinta informacija, kad KLASCO geležies rūdos krovą ketina perkelti ir į 10 bei 11 krantines ( dabar kraunama 7-9 krantinėse). Tokia plėtra kelia nerimą ne tik Klaipėdos miesto savivaldybei, paprašiusiai įmonės dėl numatomos didelės taršos ir triukšmo krauti uždaru būdu. Ir naudoti vandens patrankas, kaip siūlosi įmonė, pasak savivaldybės specialistų, neužteks oro kokybei užtikrinti.
Beje, kilus skandalui ir KLASCO sulaukus didžiausių priekaištų, įmonė netrukus parengė Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą, kuriam NVSC nepritarė motyvuodamas, kad plane turi būti numatytos efektyvios priemonės, kurios užtikrintų aplinkos oro kokybės atitiktį teisės aktuose reglamentuojamiems dydžiams. Tačiau pakoreguoto plano NVSC Klaipėdos departamentas iš įmonės taip ir negavo.
Nerimo, kad sulauksime dar daugiau juodų debesų iš uosto pusės, yra visiems. Savivaldybė pagal dabar galiojančius įstatymus neturi galių uždrausti taršios krovos miesto teritorijoje. Suvaldyti procesus uoste gali pati Uosto direkcija, kurios pareigas ir atsakomybę nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.
Šio įstatymo 11 straipsnio 13 punktas numato, kad Uosto direkcija organizuoja ir vykdo uosto aplinkos apsaugą, 10 punktas, kad Uosto direkcija įgyvendina Uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones, o 11 punktu numatyta, kad Uosto direkcija stato, naudoja ir plėtoja uosto infrastruktūrą.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų, patvirtintų susisiekimo ministro 2018-03-12 įsakymu Nr. 3-118 nustatyta, kad Uosto direkcijos funkcijos yra organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą, įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones, statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą.
Negana to, Uosto direkcijos 2019-2022 metų strateginiame veiklos plane nurodyta, kad siekiant Uosto direkcijos strateginių tikslų įgyvendinimo didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui, t. y. siekiama, kad su Uostu susijusios veiklos vykdymas ir plėtra, kurianti finansinę naudą verslo ir viešiesiems subjektams, neturėtų neigiamos socialinės-ekonominės žalos visuomenei per padidėjusią taršą, neigiamą poveikį susijusioms ekosistemoms, nepažeistų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o aplinkos taršos incidentų atveju būtų greitai reaguojama ir imamasi visų priemonių galimai taršos žalai sumažinti.
Aplinkos apsaugos agentūra, vertindama situaciją dėl taršos, savo išvadoje teigia: „Agentūros nuomone, Uosto direkcijos pareiga užtikrinti aplinkos apsaugą jos patikėjimo teise valdomoje Uosto žemėje, akvatorijoje ir Uosto infrastruktūroje, bei greitai reaguoti taršos incidentų atveju ir imtis atitinkamų priemonių.
Manome, kad pilnai įgyvendinus Uosto įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas būtų galima ženkliai sumažinti uosto problemas dėl kurių nepasitenkinimą kelia visuomenė“. Taigi aplinkosaugininkai patvirtino, kad dėl padidėjusios taršos ir dėl to kilusios įtemptos situacijos atsakinga
Uosto direkcija, kuri iki šiol neįgyvendino dalies funkcijų ir pareigų, kurios jai numatytos. Uosto direkcija šias funkcijas susiaurino iki taršos matavimo stotelių įrengimo. Ir net jeigu šie prietaisai užfiksuos padidėjusią taršą, įmonė kaltininkė apsiribos tuo, kad susimokės simbolinę baudą (jeigu jos kaltė bus įrodyta!) ir tęs savo taršią veiklą toliau. Nes įrankių, galinčių sustabdyti tokią veiklą, dabar nėra. Dėl Aplinkos apsaugos kontrolę griežtinančių įstatymų pataisų Seime dar bus balsuojama, o kol kas Uosto direkcija yra vienintelė, kuri gali sustabdyti taršą uoste.
Visi suprantame, kad tokio dydžio uostui kaip Klaipėda atsisakyti dalies krovinių būtų pernelyg nuostolinga, tad siekiant darnaus uosto ir miesto sugyvenimo, būtina taršius krovinius ne tik perkelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, bet ir užtikrinti, kad jie bus perkraunami uždaru būdu.
Metų pabaigoje Uosto direkcija tradiciškai paskelbs apie dar vienus labai sėkmingus metus ir kasmet vis augančias krovos apimtis. 2018 metais iš viso perkrauta 46,6 mln. tonų krovinių. Tai, kaip buvo skelbiama, absoliutus Klaipėdos uosto krovos rekordas. Tačiau 2018-ieji įeis į istoriją ir kaip juodžiausi pauosčio gyventojams, sumokėjusiems ir vis dar mokantiems tokių rekordų kainą. Ar jiems norisi švęsti?

Kitos aktualijos

2019.11.15

„Reikšmingas žingsnis Seime vienijant pozicijas prieš Astravo AE grėsmes“

„Reikšmingas žingsnis Seime vienijant pozicijas prieš Astravo AE grėsmes“
Skaityti daugiau
2019.11.15

Dėl galimo Religinių bendruomenių įstatymo prieštaravimo Konstitucijai – kreipimasis į Konstitucinį Teismą

Dėl galimo Religinių bendruomenių įstatymo prieštaravimo Konstitucijai – kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti