Ketvirtadienį Seime numatoma svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo naują redakciją, kurios projekte nebebus numatoma galimybė naudotis vidaus sandoriais, pastaruoju metu sulaukusiais tiek teisėsaugos, tiek kitų institucijų kritikos dėl neskaidrumo ir nenaudingumo vartotojams. Nors Ekonomikos ir Audito komitetai pritarė vidaus sandorių naikinimui, tačiau tebėra gyvos iniciatyvos, siekiančios užkirsti pokyčiams kelią ir palikti išlygas savivaldybėms vidaus sandorius taikyti praktikoje ir toliau. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Seimo Audito komiteto narės Agnė Bilotaitė ir Ingrida Šimonytė reiškia susirūpinimą dėl diskusijoje naudojamų nekorektiškų argumentų.

Seimo narė A. Bilotaitė teigia, jog ydingai susiklosčiusi vidaus sandorių taikymo praktika riboja konkurenciją ir skatina korupciją. „Siūlymas neatsisakyti vidaus sandorių – tai bandymas įtvirtinti jau plačiai taikomą tvarką, kuri „atriša“ rankas savivaldybėms ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms dirbtinai riboti konkurenciją, privilegijuoti ir proteguoti neefektyviai veikiančias savivaldybių kontroliuojamas įmones ir skatinti neracionalų valstybės lėšų naudojimą“, – įsitikinusi A. Bilotaitė.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2014 m. sudaryta 211 vidaus sandorių už 127,6 mln. eurų, 2015 m. – 271 vidaus sandoris už 301,1 mln. eurų. Aiškiai matoma vidaus sandorių augimo tendencija, vidaus sandorių taikymas tampa ne išimtimis, o priešingai –taisykle. „Akivaizdu, kad nors vidaus sandoriai teoriškai gali leisti sutaupyti dėl sandorių kaštų nebuvimo, taikymo Lietuvoje realybė liudija, kad ne tik kad nesutaupoma, bet vartotojai verčiami mokėti daugiau nei mokama esant konkurencingam pasirinkimui. Savivaldybių politikams patogu turėti įrankį , kurio finansavimą, personalą ir investicijas gali reguliuoti, tačiau tai niekaip neskatina įmonių siekti efektyvios veiklos – pasitempti priverčia tik konkurencija“, – teigia I. Šimonytė.

Tiek Ūkio ministerijos pradiniame projekte, tiek Seime registruotose pataisose siūlomi vidaus sandorių taikymo apribojimai nespręstų esminių problemų, nes būtų formalūs, tad nesunkiai apeinami, kaip dabar apeinama pati „išimtis”. Siūlomas išimties taikymas tik savivaldybėms, argumentuojant, kad vidaus sandorių problema aktuali tik valstybės valdomoms įmonėms, pavyzdžiui AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra nepagrįstas. Didžioji dauguma vidaus sandorių sudaromi savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių. 2015 m. 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius už 205,4 mln. eurų, tai sudarė 68 proc. visų 2015 m. sudarytų vidaus sandorių. 2016 m. 15 savivaldybių sudarė 83 vidinius sandorius už 68,8 mln. eurų., o tai 49,79 proc. visų 2016 m. sudarytų vidinių sandorių.

Dažnai teigiama, kad nelikus vidaus sandorių galimybės, savivaldybės parastų teisę įsigyti paslaugas greitai ir patogiai, o privatus verslas išsirankiotų tik pelningus paslaugų elementus. Visos šios problemos sprendžiamos kvalifikuotu viešųjų pirkimų sąlygų parengimu. Jeigu vienintelė ar efektyviausia paslaugos perkama teikėja bus savivaldybės įmonė, ji turi visas galimybes laimėti pirkimą per skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą.