M. Navickienė
2017.03.22

Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?

Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?

Europos informacijos biure (Seime) šiandien vyko diskusija „Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?“, kuria siekiama išryškinti problemas, susijusias su jautria psichikos negalią turinčiųjų integracijos tema.

„Nepaisant to, kad globos institucijų darbuotojai yra geranoriški, institucinė kultūra globos namuose neskatina gyventojų savarankiškumo ir šiukščiai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti“, – sakė diskusijos iniciatorė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Monika Navickienė.

Šalyje šiuo metu veikia daugiau nei 40 globos namų suaugusiems ir vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią. Jose gyvena daugiau nei 6 tūkstančiai žmonių – palatose, kur jų teisė į privatumą ir žmogaus orumą apribota, o galimybės išvykti gyventi į bendruomenę – minimalios.

Pasak Seimo narės, visi šie globos namų gyventojai galėtų gyventi bendruomenėje, nemaža jų dalis – ir dirbti. Nepaisant to, vyksta atvirkštinis procesas – du šimtai žmonių nuolat laukia eilėje, kad patektų į uždaras globos įstaigas, nes reikalingų paslaugų ir pagalbos jiems ir jų artimiesiems bendruomenėje nėra.

Skatinama tarptautinių įsipareigojimų, 2012 m. vasario 14 d. Lietuva numatė vykdyti globos namų pertvarką ir vystyti paslaugas bendruomenėje. Iš ES paramos finansuojama pertvarka skaičiuoja trečius metus, tačiau realių pokyčių nematome. Nevyriausybinės organizacijos nuolat įspėja apie informacijos trūkumą bei reiškia abejones dėl pertvarkos proceso ir jo kokybės.

„Visuomenės supratimas kinta, ypač kalbant apie vaikų globos namus. Tai, kad juose nėra užtikrinami vaikų emociniai poreikiai, o kartais – ir elementarios teisės, akivaizdu beveik visiems. Globos namų pertvarka persipynusi ir su kitomis visuomenės problemomis: psichikos sveikatos stigma ir psichosocialinės pagalbos trūkumu kiekvienam iš mūsų, neefektyviu ES lėšų panaudojimu, vangiais pokyčiais užsitęsusia įvairių visuomenės grupių atskirtimi bei silpnu pilietinės visuomenės vaidmeniu kuriant bendruomeninę kultūrą atvirą visiems“, – teigė M. Navickienė.

Nuotraukos – Džojos Barisaitės. 

/9 1

Kitos aktualijos

I. Šimonytė
2024.04.23

I.Šimonytė: Panevėžys gali tapti kūrybinių industrijų sostine

I.Šimonytė: Panevėžys gali tapti kūrybinių industrijų sostine
Skaityti daugiau
I. Šimonytė
2024.04.17

Ingridos Šimonytės Prezidento rinkimų programa

Ingridos Šimonytės Prezidento rinkimų programa
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų