Šiomis dienomis Baltarusija paskelbė, kad šių metų gruodžio mėnesį į vieną iš Astravo AE reaktorių pradės krauti branduolinį kurą, o elektrinę prie elektros tinklo prijungs kitų metų kovą. Numatoma, kad elektrinė visa galia pradės veikti kitų metų rudenį.

Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybės įgyvendinamame antiastravinių priemonių plane svarbiausius darbus numatoma atlikti tik kitų metų pabaigoje ar 2020 metais. Akivaizdu, kad elektrinei jau veikiant dalis tų darbų taps beprasmiai, o kai kurių iš jų nebus galima apskritai atlikti.

Negana to, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ įgyvendina Šiaurės rytų Lietuvos elektros tinklo pertvarkos planą, kuris nesuderintas nei su vadinamuoju Astravo įstatymu, nei jau minėtu jo įgyvendinimui reikalingų priemonių planu. Šiuose teisės aktuose numatoma riboti elektros srautą iš Baltarusijos ir įvertinti, kokie tarpsisteminio pralaidumo pajėgumai tarp Lietuvos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemų yra reikalingi užtikrinti patikimą Lietuvos energetikos sistemos darbą.

Taigi yra visiškai akivaizdu, kad kol Vyriausybė, neatsižvelgdama į Baltarusijos skelbiamus terminus įgyvendina tarpusavyje nesuderintus projektus, planus ir įstatymus, Astravo elektrinė bus prijungta prie tinklo ir joje pagaminta elektra netrikdomai tekės į Lietuvą, o per ją tiesioginėmis jungtimis ir į Latviją. Čia ji galės būti parduodama elektros rinkoje, nes su latviais nėra susitarta, kad jie prisijungtų prie Lietuvos siūlomo elektros pirkimo draudimo.

Kyla didžiulė grėsmė, jog, nepaisant priimto antiastravinio įstatymo ir jo įgyvendinimo plano, jau kitą pavasarį susidursime su dviem sunkiai bepataisomais reiškiniais:

–      didelės apimties prekyba Astravo AE pagaminta ir tranzitu per Lietuvą perduota elektra Latvijos rinkoje;

–      sumažėjusiomis galimybėmis kada nors sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentine Europa, nes elektros jungčių su Baltarusija nukarpymas Astravo AE jau veikiant neabejotinai bus traktuojamas kaip kritinis šios elektrinės veikimo saugumo būklės pabloginimas.

Labai tikėtina, kad pamačius didžiulius baltarusiškos elektros srautus Baltijos šalių energetikos sistemoje ir elektros rinkoje, bet kokį susidomėjimą sinchronizavimo projektu praras ir Lenkija. Ši šalis visą laiką reiškė nuogąstavimus dėl galimo dempinginėmis kainomis parduodamos elektros iš Rytų potvynio ir dėl to neskubėjo pritarti jungtims į Lietuvą.

Dar yra pakankamai laiko, tad esant politinei valiai bei Vyriausybės žinybų susitelkimui šių nemalonių padarinių būtų galima išvengti. Įgyvendinant būtinas priemones, neišvengiamai reikės vadovautis šiomis nuostatomis:

–    kad būtų visiškai aišku, jog Astravo AE visais avarinio atsijungimo ir remontiniais režimais gali saugiai veikti be Lietuvos energetikos sistemos pagalbos, Astravo AE bandymai turi vykti esant atjungtoms visoms didelės galios jungtims su Lietuva;

–    kaip ir numatyta antiastraviniame įstatyme bei jo įgyvendinimo plane, iki pradedant veikti Astravo AE, tarpsisteminio pralaidumo pajėgumai tarp Lietuvos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemų turi būti apriboti iki tokių apimčių, kurios reikalingos patikimam Lietuvos energetikos sistemos darbui. Tai smarkiai ribotų Latvijoje parduodamos baltarusiškos elektros apimtis.

Jei Astravo AE pradės veikti neįgyvendinus šių reikalavimų, bus aišku, jog patikinimai apie nesitaikstymą su branduoline krosnimi šalia Vilniaus tebuvo akių dūmimas, ir kartu bus galima ilgam užmiršti sinchronizavimosi su Europa svajones.