A. Navickas
2018.06.13

Atminties praskaidrinimui. Iš ko V. Bakui derėtų išieškoti kompensacijos už „LEO LT“ aferą?

Atminties praskaidrinimui. Iš ko V. Bakui derėtų išieškoti kompensacijos už „LEO LT“ aferą?

Vien faktai apie „LEO LT“ fenomeną. Tačiau gal jie padės atsitokėti tiems, kurie tvirtina, kad Valstiečiai liaudininkai nėra vieni iš šio projekto iniciatorių. Beje, visa ši medžiaga buvo surinkta ir susisteminta dar 2009 m. Bernardinai.lt. Labiausiai už tai dėkingas tuo metu šiame dienraštyje dirbusiam D. Stancikui, jis tuomet surinko didžiąją dalį faktų.

2003 12 baigtas Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavimas. Premjero Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 77 nuošimčių VST akcijų paketą „Vilniaus prekybos“ bendrovei „NDX energija“ parduoda už 540 mln. litų.

2004 07 01 Vyriausybės teikimu Seimas priima Elektros energetikos įstatymo pakeitimą, kuriuo pasinaudoja VST („Vilniaus prekyba“) ir iš naujo įvertina ilgalaikį turtą – jis padidėja 3,3 karto – iki 2,351 mlrd. litų. 2009 01 20 Valstybės kontrolė pareiškia, kad esminės įtakos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui turėjo 2004 metais priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame pelno norma buvo susieta su turto verte.

2007 05 12 Raimondas Kuodis, finansų analitikas, pirmasis viešai atominio slibino – „LEO LT“ kūrimą pavadinęs amžiaus afera, savo straipsnyje rašo: „Pasipriešinti tokiai sutelktai ir finansiškai galingai verslo (ir žiniasklaidos…) grupei visuomenė dažniausiai negali, nes yra neorganizuota ir/ar neturi pakankamai kompetencijos atskirti, pavyzdžiui, voltą nuo vato, ką jau kalbėti apie finansų ekvilibristikos išmanymą… Naujos atominės elektrinės ir elektros jungčių su Lenkija bei Švedija statyba yra būtent tas sistemines pasekmes turėsiantis viešasis projektas, kai tikrai verta devynis kartus pamatuoti ir parodyti, kokių pasekmių ūkiui turės įvairios technologinės ar finansavimo alternatyvos, kiek ir kuri visuomenės grupė ar karta mokės už šį projektą… Tačiau projekto šalininkai teigia, kad Lietuva ir taip prarado daug laiko ir jau nebėra kada diskutuoti, o vienas potencialus reaktorių tiekėjas gąsdina energetikus ir politikus, kad, jei Lietuva nesuskubs rezervuotis reaktorių, juos nupirks kiti. Aukščiausi valdžios vyrai net Seimą paleisti pasiūlė, nes jis neva per menką dėmesį skiria šiam svarbiam projektui. Tokia skuba yra įtartina, turint omenyje, kad elektrinė pradės veikti tik po kokių dešimt metų“.

2007 06 27 Seimas didžiule balsų dauguma (107 už, 4 prieš, 8 susilaikė) priima Vyriausybės teiktą Atominės elektrinės (AE) įstatymą, kuriame numatyta nacionalinio investuotojo bendrovę, neoficialiai vadintą energetiniu slibinu, kurti „Lietuvos energijos“ pagrindu.

Prieš balsavo Tėvynės Sąjungos frakcijos narys Rytas Kupčinskas, „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijos narys Egidijus Klumbys, mišriai Seimo narių grupei priklausę Julius Veselka ir Petras Gražulis.

Susilaikė: Tėvynės Sąjungos frakcijos nariai Povilas Jakučionis, Saulius Pečeliūnas, Jurgis Razma, Liudvikas Sabutis, Kazys Starkevičius, mišriai Seimo narių grupei priklausęs Vidmantas Žiemelis, Naujosios sąjungos narė Nijolė Steiblienė, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Rimantas Smetona.

2007 08 27 Mindaugas Biliauskas teigia: „Europos Komisija ryžtasi pažaboti Europos Sąjungos (ES) šalių energetikos monopolijas. Briuselis siekia, kad elektros gamyba bei jos transportavimas nebūtų sutelktas vienose rankose. Taip siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją. Tačiau Lietuvoje einama priešinga linkme – į vieną Nacionalinio investuotojo bendrovę buriamos elektros perdavimo bendrovė „Lietuvos energija“ bei elektrą skirstančios „Rytų skirstomieji tinklai“ bei VST. Pirmosios dvi priklauso valstybei, o trečioji valdoma „Vilniaus prekybos“.

2007 10 02 Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė: „Briuselio inicijuojama reforma nesustabdys Nacionalinio investuotojo kūrimo. Jei ir būtų priimta tokia direktyva, rastume būdų, kaip ją apeiti“.

2007 11 09 Europos Komisija suabejoja, ar Lietuva teisėtai leido privatizuoti bendrovę „Vakarų skirstomieji tinklai“. Ūkio ministerija per du mėnesius įpareigota pasiaiškinti dėl šios bendrovės privatizavimo aplinkybių. Europos Komisijos manymu, Lietuva, be konkurso ir ne pagal realią vertę leisdama privatizuoti tuometinius „Vakarų skirstomuosius tinklus“, pažeidė Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius laisvą kapitalo judėjimą.

Ūkio ministras Vytas Navickas tvirtina, kad Europos Komisijos pradėtas tikrinimas, ar VST buvo teisėtai parduota „NDX energijai“, netrukdys kurti naują įmonę: „VST jau privatizuota“.

2007 11 12 Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškia iš Juste Saugumo departamento gavęs informacijos apie tai, kad sąmoningai bandoma sužlugdyti nacionalinio investuotojo steigimą.

2007 11 15 Seimo Audito komitetas nesutaria, kas turi prisiimti atsakomybę už „slibino“ sandorį – parlamentas ar Vyriausybė.

2007 11 19 „Vilniaus prekybai“ priklausančios „NDX energijos“ vadovas Darius Nedzinskas netikėtai pareiškia, kad jie negali prisidėti prie atominę elektrinę statysiančio nacionalinio investuotojo, jeigu „trigalvis slibinas“ bus steigiamas „Lietuvos energijos“ pagrindu. Neva „Lietuvos energija“, vadovaujama Rymanto Juozaičio, pernelyg susijusi su Rusijos elektros energetikos sistema. „NDX energija“ siūlo, kad trys įmonės, kurios sudarys „trigalvį slibiną“, turėtų būti sujungiamos ne prie „Lietuvos energijos“ priduriant Vakarų skirstomuosius tinklus ir Rytų skirstomuosius tinklus, o įsteigiant naują bendrovę, kuri prisijungtų visas tris „slibino“ įmones.

2007 11 20 „Vilniaus prekybos“ viceprezidentas Žilvinas Marcinkevičius LTV laidoje „TV forumas“ pareiškia turįs faktų apie koncerno „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus „bendradarbiavimą su Rusijos saugumo tarnybų rezidentais“. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus kreipiasi į teismą.

2007 11 20 Valstybės kontrolė pareiškia, kad „galima daryti prielaidą, jog steigiant nacionalinį investuotoją nebuvo tinkamai pasiruošta atstovauti valstybės interesams“. Valstybės kontrolė nurodo, kad valdžios samdyti auditoriai nepakankamai įvertino „Lietuvos energijai“ priklausančias Kauno ir Kruonio elektrines, o Rytų skirstomieji tinklai savo vertę padidino jau po to, kai buvo baigtas šis vertinimas.

2007 11 22 Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas kreipiasi į generalinį prokurorą Algimantą Valantiną dėl visuomenės informavimo priemonėse skleidžiamos informacijos, kad už Atominės elektrinės įstatymo priėmimą politikams buvo sumokėtos milijoninės pinigų sumos.

2007 11 22 Premjeras Gediminas Kirkilas pareiškia, kad atsakomybę dėl kuriamos Nacionalinio investuotojo bendrovės turės prisiimti Seimas ir Prezidentas.

2007 11 23 Vyriausybė paneigia, jog naujos atominės jėgainės įstatymo projektą parengė bendrovė „NDX energija“. Vyriausybės teigimu, projektą parengė premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė, vadovaujama ūkio ministro Vyto Navicko, o Nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo koncepcijos esmines nuostatas parengė darbo grupė, vadovaujama premjero patarėjo Sauliaus Spėčiaus.

2008 01 08 Europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragina neforsuoti nacionalinio investuotojo į naują atominę elektrinę sudarymo, taip pat atitinkamų Atominės elektrinės įstatymo pataisų priėmimo, kol nėra gauti oficialūs atsakymai iš Europos Komisijos dėl minėto projekto atitikimo Europos Sąjungos direktyvoms.

2008 01 15 Lietuvos socialdemokratų partijos taryba pritaria „trigalvio slibino“ kūrimo projektui. Iš 204 LSDP tarybos narių prieš balsavo du, 12 susilaikė. Kodėl šis sprendimas svarbus? Nes LSDP tuo metu buvo valdžioje ir jų sprendimas buvo lemiamas.

2008 02 01 Seimas priima Atominės elektrinės (LEO) įstatymą.

Už šį įstatymą balsuoja Socialdemokratų frakcijos nariai (25): Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė, Violeta Boreikienė, Bronius Bradauskas, Jonas Jagminas, Jonas Juozapaitis, Česlovas Juršėnas, Justinas Karosas, Gediminas Kirkilas, Jonas Lionginas, Gintautas Mikolaitis, Juozas Palionis, Bronius Pauža, Milda Petrauskienė, Algis Rimas, Julius Sabatauskas, Algimantas Salamakinas, Vytautas Saulis, Albertas Sereika, Irena Šiaulienė, Viačeslavas Škilis, Rimvydas Turčinskas, Vilija Vertelienė, Birutė Vėsaitė, Roma Žakaitienė.

Darbo partijos frakcijos nariai (17): Virginija Baltraitienė, Rimantas Bašys, Antanas Bosas, Vytautas Draugelis, Vydas Gedvilas, Saulius Girdauskas, Etela Karpickienė, Romualda Kšanienė, Vilma Martinkaitienė, Dangutė Mikutienė, Zenonas Mikutis, Jonas Pinskus, Audronė Pitrėnienė, Pranas Vilkas, Ramunė Visockytė, Manfredas Žymantas, Zita Žvikienė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai (1): Audrius Endzinas.

Naujosios sąjungos frakcijos nariai (7): Gediminas Jakavonis, Vaclovas Karbauskis, Artūras Paulauskas, Alvydas Ramanauskas, Alvydas Sadeckas, Valerijus Simulikas, Vaclavas Stankevičius.

Pilietinės demokratijos frakcijos nariai (5): Petras Baguška, Andrius Baranauskas, Algirdas Ivanauskas, Juozas Jaruševičius, Viktoras Muntianas.

Valstiečių liaudininkų frakcijos nariai (8): Virginijus Domarkas, Vytas Navickas, Skirmantas Pabedinskas, Alfredas Pekeliūnas, Leokadija Počikovska, Kazimiera Prunskienė, Viktoras Rinkevičius, Irina Rozova.

2008 02 01 Premjeras, LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas: „Tai visos Lietuvos pasiekimas. Šis projektas turės didžiulę pozityvią įtaką Lietuvos ekonomikai“.

2008 02 12 Prezidentas Valdas Adamkus, nepaisant 10 tūkstančių protestuojančių piliečių parašų ir prie Prezidentūros vykusio pilietinio protesto, pasirašo Atominės elektrinės (LEO) įstatymą. Prezidento pareiškime teigiama: „Remdamasis valstybės interesu ir man patikėta atsakomybe, pasirašau šį įstatymą. Reikalausiu, kad nacionalinio investuotojo priežiūros ir kontrolės institucijose dirbtų aukštos reputacijos, profesionaliausi valstybės pareigūnai, o bendrovės valdyba būtų suformuota iš kompetentingų vadybininkų, kurių Lietuvoje tikrai yra (…) Projekte dalyvaujančio privataus verslo – „NDX energija“ atstovas man viešai patvirtino apie įsipareigojimą dalyvauti jėgainės statyboje ir garantuoti Lietuvos energetinę integraciją su Vakarų Europa (…)Tačiau jeigu derybų pusės nevykdys man duotų įsipareigojimų, visada rasis būdų stabdyti šį projektą“.

2008 02 12 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas: „Aš manau, kad Prezidentas padarė teisingą sprendimą. Kiek žinau, kad yra bandymai, turiu tokių signalų, kad rusai jau skaičiuoja, kiek Lietuva gali būti skolinga Rusijai ir jei jie suskaičiuos didelę sumą, nutrauks dujų tiekimą, tai turėsime rimtų problemų“. DELFI žurnalistės paklaustas, kokias neva Rusijos skaičiuojamas skolas Lietuvai turi omenyje, B. Bradauskas teigė, jog tai jam sakęs jo senas pažįstamas iš Rusijos. „Aš dar iš senų laikų Leningrade, kai mokiausi, turiu tokį pažįstamą, kuris sakė, kad Rusija irgi skaičiuoja visokias skolas mums, kad daug gali priskaičiuoti. Juk tarybiniais metais čia pas mus daug kas buvo pastatyta – ir Ignalinos atominė, ir Elektrėnai, ir daug kitų pramoninių objektų“.

2008 02 12 Seimo Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė Virginija Baltraitienė: „Jei Prezidentas nevetavo, reiškia buvome teisūs, nuomonės mūsų sutapo, liekame branduolinės energetikos valstybe ir būsimos Vyriausybės turės tai tęsti bei įgyvendinti. O mes kaip Darbo partija pasižadame tai kontroliuoti“.

2008 02 23 Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius: „Esu įsitikinęs, kad po to, kai Prezidentas pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, būtų ne visai išmintinga ieškoti būdų, kaip toliau stabdyti „liūto“ gimimą“. (Taip turiu pripažinti, kad tvirtos TS-LKD pozicijos taip pat pritrūko. Todėl ir teko tiek A. Kubiliui, tiek kitiems po metų viešai išpažinti, jog derėjo griežčiau stabdyti „LEO LT“)

2008 02 25 Arūnas Valinskas po skyrybų su LNK televizija debiutuoja TV3 televizijoje su užsakyta diskusijų laida „Kam tarnaus „liūtukas“? Laidoje „Vilniaus prekybos“ vicepirmininkas Žilvinas Marcinkevičius reklamavo „LEO LT“ . Ši TV3 laida buvo nufilmuota LTV studijoje.

2008 04 01 Gediminas Kirkilas teigė: „Aš, kaip ministras pirmininkas, prisiimu visą atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir esu įsitikinęs, kad Vyriausybė, nepaisydama nuolatinių trukdymų, tinkamai atliko savo pareigas ir valstybės interesai visiškai įgyvendinti atominės elektrinės projekte.“

2008 05 22 „LEO LT“ valdybos pirmininku išrinktas „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis. Valdybos pirmininko alga – 50 tūkst. litų.

2008 05 27 Saulius Spėčius, vienas pagrindinių Vyriausybės derybininkų dėl „LEO LT“ steigimo, atleidžiamas iš premjero patarėjo ir priimamas į valdybos narius.

2009 03 02 Konstitucinis Teismas paskelbia, kad nacionalinė energetikos bendrovė „LEO LT“ buvo įsteigta pažeidžiant Konstituciją, tačiau teismo nuomone, Konstitucijai prieštarauja ne esminiai Atominės elektrinės įstatymo straipsniai, dėl kurių kreipėsi Seimas, todėl „LEO LT“ bendrovės išformuoti nereikia.

2009 m. rugsėjo 4 dieną „LEO LT“ akcininkų susirinkime valstybės atstovų balsais buvo nuspręsta likviduoti šią bendrovę. Veikiausiai šis sprendimas turėjo didžiausią įtaką ir tam, jog rugsėjo pradžioje iš garsiojo „Vilniaus prekybos“ dešimtuko pasitraukė du labiausiai „LEO“ projektą stūmę nariai – Žilvinas Marcinkevičius ir Darius Nedzinskas.

UAB „NDX energija“ pasitraukė iš „LEO LT“. Toks sutarimas pasiektas už 680 mln. litų kompensaciją. Kodėl būtent tokia suma? Nes esą panašią sumą UAB „NDX energija“ investavo, įsijungdama į „LEO LT“ projektą. Tai reiškia, kad vienintelė „LEO LT“ akcininkė lieka valstybė, o pati įmonė nedelsiant bus likviduota. Be to, valstybei liko elektros skirstymo bendrovė VST, o „NDX energijai” iš „LEO LT“ lėšų buvo sumokėti pinigai už 2003 ir 2004 metais jos privatizuotus tuometinius Vakarų skirstomuosius tinklus (dabar – VST), kurių akcijos kuriant „LEO LT“ buvo įvertintos net 2,734 mlrd. litų.

Ar buvo galima likviduoti bendrovę palankesnėmis sąlygomis? Labai sunku atsakyti. Ministras A. Sekmokas padarė milžinišką darbą, derėdamasis dėl palankiausių sąlygų.

Deja, sutartis buvo pasirašyta, drįstu teigti, labiau galvojant apie privačios įmonės, o ne valstybės interesus. Kažkada G. Kirkilas žadėjo už tai prisiimti visa atsakomybę. Dabar jis yra Seimo vicepirmininkas, naujos partijos vadovas, įtakingas valdančiosios koalicijos narys.

Galų gale verta priminti, jog per lemiamą 2008 m. balsavimą Seime jau visa TS-:LD frakcija bandė blokuoti šio projekto įgyvendinimą – nesiregistravo įstatymo priėmime, siekdama, kad nebūtų septyniasdešimt vieno dalyvaujančio. Deja, kitoms frakcijoms nepalaikius tokio veiksmo ir mobilizavus „LEO LT“ šalininkus, balsavime dalyvavo 77 Seimo nariai ir įstatymas buvo priimtas. O jau kitais metais TS-LKD Vyriausybė panaikino „LEO LT“. Tad šiandien absurdiška reikšti kokius nors kaltinimus dėl „LEO LT“ projekto TS-LKD atstovams, nors valstiečiai-žalieji neretai bando tai daryti, užuot įvertinę savo partijos pirmtakės deleguoto ūkio ministro – pagrindinio „LEO LT“ projekto teikėjo veiksmus.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų