Šiandien Seime svarstyta ir skubos tvarka priimta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kuri pastarąjį kartą peržiūrėta 2012 metais. Pakeitimais siekiama atsižvelgti į pasikeitusią saugumo situaciją.

Dokumente pabrėžiama, kad šiuo metu Lietuvos saugumui didžiausią grėsmę kelia agresyvūs Rusijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines teisės normas bei jomis ir taikiu sambūviu pagrįstą saugumo architektūrą.

„2012 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija buvo parašyta gerokai iki Krymo aneksijos bei atitiko to meto geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje. Tačiau dabar susiduriame su agresyvia Kremliaus politika, konvencinio karinio konflikto bei naujomis – hibridinėmis, informacinėmis, kibernetinėmis – grėsmėmis. Krymo aneksija, prie Lietuvos ir kitų šalių sienų sutelkta Rusijos ginkluotė ir organizuojamos puolamojo pobūdžio pratybos, nesaugios branduolinės energetikos plėtra netoli Lietuvos – tai tik dalis iššūkių nacionaliniam saugumui. Ir svarbu, kad strategijos nuostatų vykdymą užtikrintų Vyriausybė“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Lietuva, reaguodama į Rusijos nuolat eskaluojamą karinį aktyvumą regione, įsipareigojo 2018 metais pasiekti 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, o taip pat ir vėliau tolygiai didinti krašto apsaugos finansavimą.