A. Kubilius
2020.07.03

„Atsirado istorinė galimybė turėti ekonomikos proveržį, bet jei elgsimės kaip visada, tai ir rezultatą gausim kaip visada“

„Atsirado istorinė galimybė turėti ekonomikos proveržį, bet jei elgsimės kaip visada, tai ir rezultatą gausim kaip visada“

Europos Parlamento (EP) nario Andriaus Kubiliaus, Europos Komisijos (EK) Atstovybės, EP Biuro Lietuvoje inicijuotame vebinare „Nauja ES karta (Next Generation EU): galimybės technologiniam proveržiui ar tik skola vaikaičiams?“ diskutuota apie EK parengtą finansinės pagalbos instrumentą ir mūsų šalies viziją, kaip tą finansinę paramą efektyviai nukreipti. Vebinare savo įžvalgomis pasidalijo Europos Komisijos, Europos Parlamento, Lietuvos valdžios institucijų, politinių partijų atstovai ir ekspertai.

Diskusiją moderavusi „Visionary Analytics“ įkūrėja ir vadovė dr. Agnė Paliokaitė pabrėžė, kad ekonomikos perkrovimui pasaulyje parengti bene aštuoni Maršalo planai. Europos Komisija gegužės pabaigoje pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę #NextGenerationEU, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą. Pastarasis Komisijos pasiūlymas nukreiptas į skaitlingą paramą šalims narėms, taip pat ir Lietuvai, tačiau labai svarbu, kaip ta parama bus panaudota.

Pasak EK Atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, pasiūlymas Lietuvą ištiko pandemijos akivaizdoje, ir tuo metu, kai pasaulis išgyvena ekonominę krizę. Jei pasiūlymo priemonės suveiks, galime tikėtis reikšmingo ekonomikos atsigavimo.

EK numatė tokius finansinius paramos instrumentus: SURE/ESM paramos kovai su pandemijos krize priemonė / EIB garantijų fondas darbuotojams ir įmonėms remti – 540 mlrd. Eur; „Next Generation“ EU – 750 mlrd. Eur; Daugiametė finansinė perspektyva – 1 100 mlrd. Eur.

Komisija paramą siūlo nukreipti į keturias strategines kryptis: investicijos, reformos ir sanglauda; naujos sritys: žalia ir skaitmeninė Europa; strateginė autonomija; ES atsparumas.

„Pačiai Lietuvai labai svarbu apsispręsti, kur ir kaip investuoti. Tam gali padėti kitų Europos institucijų patarimai. Be to, EK nurodė prioritetines sritis. Iškyla didžiulė  atsakomybė investuoti skaidriai, efektyviai ir su pridėtine verte. Iššvaistyti šios istorinės galimybės Lietuvai nevalia“, – pabrėžė EK Atstovybės Lietuvoje vadovas.

Pasak diskusijos iniciatoriaus EP nario A. Kubiliaus, Lietuva pasiskolins didžiulę sumą pinigų ir turi šansų padaryti ekonominį šuolį modernizuojant mūsų ekonomiką. Tačiau EK nubrėžtos gairės diktuoja ir nepaprastas lėšų panaudojimo priemones.

„Mes visi žinome, kad dabartinės mūsų ekonomikos viena iš didžiausių problemų – tai orientacija į žemos pridėtinės vertės gamybą. Jei elgsimės kaip visada, tai ir rezultatą gausim kaip visada. Pinigai bus išleisti, o ekonomikos modernizacija neįvyks. Deja, bet manęs neįtikina, kad šįkart elgsimės kitaip, – apgailestavo parlamentaras, pateikdamas klausimą dėl besibaigiančio pastarojo finansinio laikotarpio: – Turėjome smart specializacijos programą, kurioje buvo numatyta, jei neklystu, 800 mln. Eur., nukreiptų į ekonomikos modernizavimo programą. Lėšos turėjo būti skirtos, kad mes padėtume pagrindus ekonomikos modernizavimui. Ko pasiekėme, šiandien turbūt negalėtų niekas pasakyti. Kodėl taip įvyko? Todėl, kad lėšas mes dalijame po truputį, nesistengdami susikoncentruoti į tam tikras sritis, ką turėtume daryti siekdami lyderystės regiono ir ES mastu“.

A. Kubilius priminė Airijos pavyzdį, kuri nuo 1987 m. iki 2002 m. susikoncentravusi į IT, Fintech ir biotechnologijas pasiekė modernizacijos proveržio. ES parama gali sukurti next generation Lietuvą, bet jei elgsimės kaip iki šiol, proveržio nepasieksime. O kad gali pasikartoti praeities scenarijus, EP narys įžvelgia paanalizavęs šios Vyriausybės parengtą Ateities ekonomikos DNR programą, kurią vebinare pristatė Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas.

„Be nemažos dalies gerų dalykų, maniau, kad iš tų paramos 6,3 mlrd. Eur, apie kuriuos kalbama ateities ekonomikai kurti, nemaža dalis bus skirta biotechnologijoms. Tačiau programoje suradau 34 mln. Eur, kurie numatyti biotechnologijoms, šalia to matome tokią eilutę, kaip 29 mln. Eur – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijai. Taigi kyla klausimas, ar tęsime ir toliau pinigų dalijimo po truputį politiką, ar susikoncentruosime į tam tikras prioritetines sritis“, – pabrėžė A. Kubilius.

Vebinaro metu pateikus trumpą apklausą, auditorija balsavo už lėšų padalijimą kelioms prioritetinėms sritims, o ne išbarstymui po truputį.

„Jei norime sukoncentruoti lėšas į tam tikras prioritetines sritis, privalome turėti aiškų planą, kaip tai padaryti. Tai sakydamas turiu galvoje ne vien tiesioginę paramą. Reikia mąstyti, kaip padaryti, kad, pavyzdžiui, biotechnologijos galėtų sėkmingai vystytis. Tam mums reikia stipraus švietimo, stiprių universitetų ir stiprios valstybės tarnybos“,  – apibendrino A. Kubilius.

Diskusijoje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė remia EK pasiūlytas paramos iniciatyvas.

„Vis dėto skolintų lėšų skirstymas dotacijoms negali būti nuolatinis. Jis turi būti skirtas tik šiai su pandemija susijusiai situacijai. Skolas grąžinti reikia, iki galo nežinome, iš kokių šaltinių“, – kalbėjo ministras ir pabrėžė, kad projektai neturi būti finansuojami kitos daugiametės perspektyvos sąskaita.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta akcentavo didžiulę šio finansinio instrumento galimybę ir ne ką mažesnę atsakomybę dėl šio paketo įgyvendinimo. Lietuvos trūkumai –  nuo ES vidurkio atsiliekančios gyventojų pajamos, socialinės nelygybės ir skurdo problemos, regioninė atskirtis.

„Tam, kad šios investicijos netaptų našta ir skolų kupra, turi būti, kad grąža būtų didesnė už palūkanas, kurias turėsime mokėti“, – sakė Prezidento patarėjas.

Pasak agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo Manto Katino, daugybės prielaidų, kad mes patirtume sėkmę investuodami skiriamą ES paramą, šiuo metu nėra. Pasak eksperto, įvairiose darbo grupėse Vyriausybės suburti ekspertai investavimo prioritetus mato panašiai. Tačiau kai ateina laikas tai įgyvendinti, sustojama. Nėra net vizijos, kaip tai padaryti.

„Tokių strategijų nebuvimas ir naujosios sudėties politikams bus iššūkis. Norint sukurti strategiją, reikia bent dvejų metų. Parengti mokyklų strategiją su įgyvendinimo planu prireikė minimum dvejų metų. Manau, kad dabar reikėtų tiesiog urmu pirkti strategijas ir studijas, pasitelkiant pasaulinio lygio think tankus. Be šito neišsiversime, nes valstybė – intelektiniame vakuume. Priešingu atveju, kai mes gausime ES paramą, iškils rimta problema, kaip ją panaudoti“, – vertingomis įžvalgomis dalijosi M. Katinas.

Konsultacijų bendrovės ESTEP ekspertas Klaudijus Maniokas pateikė statistiką, kad pastaruosius ketverius metus stebimas ryškus investavimo mažėjimas. Realizuojama 50-70 proc. planų. Daugiausia, kiek sugebėjome investuoti per metus, – apie 1 milijardą eurų. Priežastys chroniškai besikartojančios – politinis ciklas, nauji kokybės reikalavimai, stagnuojantys administraciniai gebėjimai ir nereformuota valdymo bei kontrolės sistema.

K. Maniokas paantrino M. Katino minčiai, kad paprastai kelerius metus diskutuojama apie tinkamus tikslus, o priemonės lieka tokios pačios arba iš viso neaiškios.

„Neproporcingai didelė energijos dalis nueina į švilpuką. Trejus metus diskutuojama, kaip turime investuoti, o vėliau per pusmetį bandoma tai padaryti. Pavyzdžiui, neseniai Seimas priėmė Strateginio planavimo strategiją, bet vėl jokio dėmesio, kaip tuos tikslus realizuoti“, – sistemines ydas vardijo ekspertas.

Nepaisant tikrai įspūdingo ES finansinio paramos paketo, konferencijos metu diskutuota ir apie tai, kokiais ištekliais bus grąžinama skola. A. Pranckevičius pateikė keletą galimų scenarijų, tarp kurių papildomų savų išteklių paieškos (apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, įmonės, kurios gauna didelės naudos iš ES bendrosios rinkos, skaitmeninis mokestis), išlaidų mažinimas ar valstybių narių įnašo didinimas. Akivaizdu tai, kad skiriamos lėšos turi būti investuojamos su garantuota grąža ateityje: tokius namų darbus diskusijos dalyviai sutartinai perdavė šiai ir ateities Vyriausybei.

Diskusijos vaizdo įrašą galite matyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=yg5nnr6vTAU

Vebinaro dalyvių prezentacijas galite pažiūrėti: https://elpnariai.lt/a-kubilius-atsirado-istorine-galimybe-tureti-ekonomikos-proverzi-bet-jei-elgsimes-kaip-visada-tai-ir-rezultata-gausim-kaip-visada/

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų