Šių metų birželio 20 dieną Panevėžio miesto taryba vienašališkai priėmė sprendimą pakeisti 2014–2020 metų integruotų teritorijų vystymo programą. Nutarta atsisakyti autobusų stoties rekonstrukcijos bei stoties ir Laisvės aikštės prieigų sutvarkymo. Atidėjus tris projektus, lėšas planuojama panaudoti pačios Laisvės aikštės ir Senvagės projektams įgyvendinti.

Esu įsitikinęs, kad Panevėžio miesto savivaldybės vadovai, pateikę ir vėliau priėmę tokį sprendimą, viršijo įgaliojimus, neleistinai manipuliuoja projektams skirtu finansavimu, nepagrįstai iš vienų projektų lėšas paima ir skiria kitiems. Pasiūlęs balsuoti už šį sprendimą, Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas nepateikė tokio nutarimo ekonominio pagrindimo, kitokių svarių argumentų, kodėl Laisvės a. ir Senvagės rekonstrukcijos projektas staiga pabrango net kelis kartus.

Integruotų teritorijų vystymo programa skirta sutvarkyti labiausiai apleistas miestų teritorijas, taip pat tas teritorijas, kurias miesto bendruomenė laiko gyvybiškais svarbias sutvarkyti. Panevėžyje tokios yra autobusų stotis ir jos prieigos, o Laisvės aikštė prieš maždaug penkiolika metų jau buvo rekonstruota, Senvagė irgi laikoma viena tvarkingiausių teritorijų mieste.

Be to, visos šalies savivaldybės prieš keletą metų buvo įpareigotos teikti savo projektus, juos pagrįsti ekonomiškai ir numatyti, kiek tų teritorijų sutvarkymas galėtų kainuoti. Numatytas projektų finansavimas negalėjo brangti labiau, nei tais metais kito paslaugų ir statybinių medžiagų kainų indeksas. Tuo metu minėti Laisvės a. ir Senvagės projektai, mūsų skaičiavimu, pabrango nuo 2 iki 2,5 kartų. Tokį staigų kainų šuolį galima paaiškinti tik dviem priežastimis – arba, prieš keletą metų rengdami projektus, Panevėžio savivaldybės vadovai tyčia sumažino Laisvės a. ir Senvagės projektų vertę, arba, siekdami galbūt asmeninės naudos, darbus nepagrįstai pabrangino iš anksto susitarę su projektų rangovais.

Prieš keletą metų, rengiant minėtus projektus, Vidaus reikalų ministerijos specialistai ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vadovai privalėjo atidžiai vertinti savivaldybių teikiamus projektus pagal integruotų teritorijų vystymo programą. Todėl dalis atsakomybės dėl staiga pabrangusių projektų, jeigu tam pabrangimui pritars CPVA ir Vidaus reikalų ministerija, tenka ir šioms institucijoms.

Noriu atkreipti dėmesį, kad Panevėžio savivaldybės administracijos vadovas Tomas Jukna ne kartą viešai yra teigęs, kad minėti du projektai pabrango dėl esą sunkiai prognozuojamo rangos kainų šuolio, tačiau nepaaiškino, kodėl tas šuolis siekė net iki dviejų kartų ir ar tai kažkaip dera su tų metų šalies kainų indeksu.

Kreipiuosi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorę Lidiją Kašubienę ir prašau atlikti dviejų projektų – Laisvės a. ir Senvagės – sutvarkymo auditą, nuodugniai ištirti jų pabrangimo priežastis, įvertinti kainų šuolį lyginant jį su šalies kainų indeksu ir pareikalauti iš Panevėžio savivaldybės vadovų aiškaus ir argumentuoto paaiškinimo. Ši nauja situacija nebuvo pristatyta miesto gyventojų bendruomenėms, todėl radikalūs pasikeitimai kursto dideles aistras ir įtarimus korupcija.