Neišvengiamai artėja 2019-ieji, o kartu net treji rinkimai: savivaldos, Prezidento ir Europos Parlamento. Manau, kad kiekvienas sutiksime – šiuo metu mums visiems tenka susimąstyti apie galimus rinkimų baigties scenarijus. Jie nulems ne tik miestų, bet ir visos šalies ateitį. Ne paslaptis, kad per kiekvienus rinkimus be tvirtą pamatą ir politinį pasitikėjimą įgijusių ideologinių partijų iškyla populistinės jėgos. Jos, skelbdamos tobulos ateities viziją, paveikia rinkėjų mąstymą. Tokiu būdu pasiglemžiama nemaža dalis balsų.

Būtent Lietuvos jaunuoliai galėtų būti ta demografinė jėga, kuri atsvertų šiuos vienadienių politinių judėjimų teatrališkomis apgaulėmis surenkamus balsus. Matydamas tokias visuomenės ydas, pilietiškas jaunimas nori diskutuoti, kalbėtis ir ieškoti problemos sprendimų. Todėl šiandien išreiškiame susidomėjimą svarbia visuomenei, o ypač mums – jaunimui, aktualia tema – mes kalbame apie pilietiškesnį jaunimo įsitraukimą į politinę veiklą.

Tęsiant pozityvias permainas, turime kalbėti apie galimybę paskirti savo rinkiminį balsą savivaldos lygmeniu nuo 16-os metų. Ar prisimenate tą pasididžiavimo jausmą, kai pirmąkart įžengus į balsavimo salę dovanų gavote Lietuvos Konstituciją ir ženklelį, kuriame buvo parašyta „Aš balsavau“? Jaunuoliai dalinosi šia žinute vieni su kitais, jie džiaugėsi galėdami išreikšti savo nuomonę politikoje. Būtent tokį pasididžiavimą sava valstybe ir gimtąja šalimi galėtų demonstruoti ne tik pilnamečiai asmenys, bet ir jauni žmones, sulaukę šešiolikos metų. Žinoma, nuomonių yra įvairių – kai kurie palaiko šią ideją ir palankiai vertina jaunatvišką entuziazmą. Kiti šią galimybę apibrėžia kaip nereikalingą ir greitai išblėsiantį jaunatvišką maksimalizmą. Skirtingi požiūriai ar priešingos nuomonės – sveikintina ir normalu.

LiJOT (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą) priklausančios jaunimo organizacijos, tarp jų ir Jaunųjų konservatorių lyga, esame įsitikinusios – tai atneštų teigiamų pokyčių mūsų visuomenėje. Tiek aktyvumo rinkimuose, tiek jaunų žmonių politinio ir pilietinio išprusimo ugdymo prasme.

Kalbant apie balsavimą nuo 16-os metų dažnai minimos Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Austrijos valstybės. Suomių ir norvegų patirtis rodo, jog nors kai kuriose valstybėse vykdyti bandymai atnešė sėkmingų rezultatų, įteisinti balsavimą nuo 16-os metų šiose šalyse vis dar trūksta stiprios politinės valios. Tuo tarpu Austrijoje ši nuostata buvo įteisinta dar prieš vienuolika metų, o dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po įstatymo įsigaliojimo, ši tema nebesulaukia daug diskusijų ir nebėra taip aršiai analizuojama viešojoje erdvėje. Balsavimas nuo 16-os metų tapo šalies politinio gyvenimo sudedamąja dalimi – tai tapo norma, nes rezultatai, padedantys valstybei klestėti kalba patys už save.

Po diskusijų kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bendruomenės nariais priėjome kompromisą – TS-LKD pirminiuose vidiniuose rinkimuose bus suteikta teisė balsuoti asmenims nuo 16 metų. Spalio 1-25 d. vyks registracija norintiems dalyvauti atviruose dešiniųjų kandidato, remiamo TS-LKD, rinkimuose. Užsiregistravę žmones galės atiduoti savo balsą patikusiam kandidatui. Pasirinkimas paprastas – Ingrinda Šimonytė arba Vygaudas Ušackas. Kas taps stipriausios dešiniųjų jėgos kandidatu? Tai galės nuspręsti partijai nepriklausantys, šešiolikos metų sulaukę asmenys, kurie jau gali registruotis balsavimui – www.demokratijossvente.lt

Mūsų valstybėje vykstantys politiniai procesai skatina jaunus žmones domėtis artėjančiais pokyčiais ir patiems prie jų svariai prisidėti. Balsavimas nuo šešiolikos metų ir pasiryžimas protingomis, racionaliomis priemonėmis kurti aplinką balsavimui yra modernu ir išbandyta kitose valstybėse. Tokia praktika atnešė sėkmingų ir reikšmingų pokyčių. Pradėdami nuo vidinių partijos rinkimų, tikiuosi, kad ateityje pereisime ir į savivaldos lygmenį. Svarbiausia būti atviriems naujoms idėjoms ir ateiti į rinkimus balsuoti išreiškiant savo valią.

 Mantas Benkunskas yra Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas.