2019.07.04

Bendruomenės apie savivaldybes: „Jaučiamės lyg kare“

Bendruomenės apie savivaldybes: „Jaučiamės lyg kare“

Vakar Seime vykusioje diskusijoje „Kaip priimant sprendimus išgirsti bendruomenių balsą“, kurią inicijavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė, negailėta kritikos savivaldybėms: tiek derinant Kauno Žemųjų Šančių Nemuno pakrantės kelio, tiek Vilniaus Sapiegų parko atkūrimo, tiek ir Kaštonų alėjos iškirtimo Šiauliuose projektus bendruomenių atstovai pasigedo miestų vadovų noro kalbėtis ir įsiklausyti į gyventojų lūkesčius. Negana to, per 100 dalyvių sulaukusioje diskusijoje buvo priimta rezoliucija raginanti skirtingus valdžios lygmenis pradėti įsiklausyti į bendruomenių reikalavimus. 

„Akivaizdu, kad dabartinė schema, kaip savivaldybės derina svarbius infrastruktūros pokyčius su vietos gyventojais – neveikia. Apie planuojamus projektus sužinoma jau įpusėjus darbams, kai kažką pakeisti būna vėlu. Savivaldybės dažnai atsisako pateikti argumentuotą nuomonę, bendruomenes įvardina kaip trukdį, tuo visa komunikacija ir baigiasi. Tokiu būdu žmonės vis labiau nusivilia politika“, – kalbėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.

Bendruomenininkų nuomone, Lietuvos savivaldybėse nėra susiformavusių tradicijų, o dažnai ir nuoširdaus noro kalbėtis ar tinkamai informuoti gyventojus. Nors deklaruojama, jog savivaldybės siekia atsižvelgti į bendruomenių poreikius, realiai situacija yra kitokia: bendruomenės dažnai jaučiasi neišgirstos ir neįtrauktos į planavimo procesus bei projektų rengimą.

„Visais būdais, visais kanalais mes vis bandom prakalbinti, vis bandom užmegzti tą santykį [su meru], žodžiu, ir juokais, ir rimtai, į tai įdėdami daug kūrybos. Kartą susiformavo netgi tokia spontaniška procesija, kuri žygiavo į savivaldybę ir sausakimšai užpildė visą salę. Ten pristatėme savo pasiūlymus, pastabas projektui ir įteikėme 5600 surinktų parašų pasakydami, kad Šančiams tos gatvės nereikia, – kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė. – Deja, išrinktieji su mumis nebendrauja, o bendruomenių nuomonė keliauja į šiukšlių dėžę“. 

„Iš tiesų, jausmas yra kaip kare, kur kiekvieną dieną turi eiti, stebėti… Tai yra varginantis jausmas, todėl tikrai turi vykti pokytis. Gal ir smagu, jog sukilo bendruomenės, bet dabar jau turi būti lūžio taškas ir sprendimai“, – teigė asociacijos „Gyvas miškas“ vadovė Monika Peldavičiūtė, drauge su Šiaulių bendruomene išsaugojusi Kaštonų alėją nuo iškirtimo.

Kalbant apie Antakalnio viduryje esančio Sapiegų parko rekonstrukciją, taip pat negailėta kritikos savivaldybės atstovų atžvilgiu: „Pristatytas variantas – iškertant beveik visus medžius – bendruomenės netenkino. Į dialogą iš tikrųjų buvo einama labai sunkiai. Po svarstymo nematėme, kad būtų kažkokie poslinkiai į priekį. Pataisyto projekto iki šiol nesulaukėme“, – situaciją apibendrino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus.

„Bendruomenėms turi būti sudaromos realios, ne butaforinės galimybės dalyvauti savo miesto ar rajono vystymo procesuose. Mums dar vis atrodo, kad tik „profesionalai“ geriausiai žino, kur koks parkas turi atsirasti, kur kokį kelią nutiesti, ir kaip kas turi atrodyti. Retai susimąstome apie žinojimą ir patirtį, kurias turi bendruomenės, ilgus metus gyvenančios tose teritorijose, neįvertiname, kad jos dažnu atveju jaučia ir žino geriau nei valstybės ar savivaldybės rūmuose sėdintys tarnautojai. Remiantis Orhuso konvencija,  kurti aplinką, t. y. savo miestą yra visuomenės teisė ir pareiga“, – pažymėjo Kauno miesto tarybos narė Jurgita Šiugždinienė.

Diskusijos metu per 100 susirinkusių visuomenininkų priėmė rezoliuciją, skirtą skirtingiems valdžios lygmenims atstovaujančioms institucijoms: Vyriausybei, Seimui ir savivaldybėms. Joje prašoma skubiai parengti tarptautinės Orhuso konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų šioje konvencijoje numatytas bendruomenių teises dalyvauti juos liečiančių sprendimų priėmime. Taip pat, siūloma aiškiau reglamentuoti vietos gyventojų apklausų organizavimą, supaprastinti informacijos pateikimą apie planuojamus infrastruktūros projektus, įtraukti bendruomenes į visus sprendimo priėmimo etapus.

 „Savivaldybėse bendruomenės išklausomos labai formaliai, dažnai už akių išvadinant tiesiog rėksniais. Nes juk trukdo tiems procesams, kurie yra numatyti, sudėlioti, kuriuos daro teisėtai išrinkta valdžia. Apmaudu, kad mūsų demokratinėje visuomenėje bendruomenės pozicijos reiškimas tampa triukšmu“, – teigė ne vienerius metus savivaldos klausimus analizuojantis Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Nefas.

„Kiek mes bedaužytume galvą į vietos valdžios duris, jos neatsidaro. Bet tai ar mes kalti, kad jos neatsidaro? Bendravimas su vietos savivaldybėmis yra didžiulė problema bendruomenių organizacijoms, – pripažino Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkas Ramūnas Navickas. – Klausau kaip Vilniuje sekasi – nėra bendravimo. Apie Kauną – iš viso tyliu: toks oligarchinis modelis, kad tiktai Kinų sienos trūksta, kad būtų tarp Kauno valdžios ir Kauno bendruomenių centrų asociacijos“.

Nuotraukos – Seimo kanceliarijos. 

/2 1

Kitos aktualijos

2019.09.13

EP narys A. Kubilius Ukrainoje dalyvaus YES konferencijoje ir susitiks su aukšto rango šalies pareigūnais

EP narys A. Kubilius Ukrainoje dalyvaus YES konferencijoje ir susitiks su aukšto rango šalies pareigūnais
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti