Kovo 22 d. taip ir netapęs ministru, Vyriausybės patarėjas Lukas Savickas iškilmingai panešė, kad gauta pirma komunistinės Kinijos parama, kuri padės mums visiems kovoti… su pačios Kinijos komunistų ilgai neigtu viruso protrūkiu pačioje Kinijoje.
Iš tiesų nuostabu, kai saugumo ataskaitose ne kartą minima „Avia Solutions Group“ ir mūsų kariniai lėktuvai mums veža saulę iš gerosios didžiosios kaimynės rytuose – medicinines kaukes, pirštines, reagentus. Panašiai Putino kariniai lėktuvai teikia paramą Italijai, apie ką nuolat skaitome. Tuo pat metu vis dažniau viešai, lyg atkartodami Kremliaus ir Pekino algoritmus, kalame prie kryžiaus Europos Sąjungą, kuri, mat, tokia neefektyvi, niekuo mums nepadeda, o štai Kinija ir Putinas yra tokie fantastiniai, ne tik savo šalyje puikiai susitvarko, bet ir kitiems padeda. Pagal šią logika ir Lukašenka, efektyviai siūlydamas virusą gydyti degtine bei traktoriais, turėtų mums savo draugišką ranką ištiesti.
Sudalyvavome ir toliau dalyvaujame propagandinėje komunistinės Kinijos akcijoje, kurią aptarnavo mūsų kariškiai. Lietuvos Vyriausybė padėkojo komunistinei Kinijai už šią pagalba. Ministras A. Veryga su pasididžiavimu pareiškė, kad yra dar sudarytos sutartys dėl naujų tūkstantinių tiekimų iš Kinijos. Prezidentūra priminė, kad žmogaus teisių Kinijoje, visgi, nepamiršime. Belieka klausimas, ką pamirš ar jau pamiršo valdantieji?
Edward Lucas ir nemažai įvairių analitikų, taip pat ir Marius Laurinavičius, vienu balsu mums primena, kad tokia komunistinės Kinijos pagalba paprastai taikoma tose šalyse, kur Pekinas kažko labai nori, tačiau, kol vietos piliečių širdys nesuminkštėjo, šio tikslo negali pasiekti.
Taip, tiesa, lietuviai iki šiol priešinasi prieš Kinijos ir Rusijos finansuojamą Astravą, taip, mes nenorime atiduoti savo Klaipėdos uosto Kinijos komunistams, taip, mes ir toliau priešinsimės bet kokios strateginės infrastruktūros perdavimui Kinijos komunistų partijos šilko keliui, tek ir mūsų geležinkelių, 5G ryšio ar net subtilesnių sričių kaip finansinės technologijos. Taip, Lietuvoje bus žmonių ir politikų, kurie prisimins ne tik demokratiją ir žmogaus teises, bet ir Tibetą, Taivaną, nes mes gerbiame visų pirma save ir savo kovą už laisvę.
Pekinas, žinoma, tikisi, kad mes, pagal visus Stokholmo sindromo kanonus, ilgainiui tapsime dėkingi už pagalbą kovojant su virusu, kuris mus pasiekė iš šios nuostabios šalies dėl komunistams būdingo informacijos slėpimo ir neigimo, leidusio paskleisti COVID-19 visame pasaulyje. Mes, tikimasi, gavę gerą šio viruso dozę, atsibudę po krizės, su dėkingumu ištiesime į juos rankas ir atsitrauksime bent nuo kelių raudonųjų linijų, kurias jau antrus metus aiškiai brėžia ne tik keli politikai Lietuvoje, bet ir Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, nekalbant apie svarbiausius mūsų strateginiai partnerius Vašingtone ar Berlyne.
Be abejonės, valdantys valstiečiai ir raudonieji visada buvo ir bus pasiruošę komunistiniam Pekinui raudoną kilimą nutiesti, ne tik todėl, kad visos kadencijos metu dalyvavo įvairiuose Pekino žaidimuose, kuriais Kinijos komunistai skaldė ir valdė bent jau atskiras Europos šalis, bet ir todėl, kad užmiršo laiku pasinaudoti savo europinės šeimos pagalba. Beveik prieš mėnesį, dar vasario 28 d., Europos Komisija, matydama padėtį pasaulyje ir situaciją rinkoje, kuomet mažesnėms ES šalims tapo vis sunkiau konkuruoti dėl būtinųjų pagalbos priemonių užpirkimų pasaulinėje rinkoje, pasiūlė Lietuvai ir kitoms ES šalims sudalyvauti bendrame ES pirkime, kurį Europos Komisija vykdė kartu su Jungtine Karalyste ir Norvegija. Dauguma ES šalių šiame nusprendė dalyvauti, nes jau tada numatė grėsmingas viruso plitimo tendencijas ir aiškiai įžvelgė šių priemonių būsimą deficitą savo šalyse.
Tačiau ministras A. Veryga buvo ramus kaip belgas. Dar vasario mėnesį Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Danija, Prancūzija, Portugalija šios Europos Komisijos pasiūlytos galimybės atsisakė, nors vėliau visos šios šalys ėmėsi drastiškų priemonių, kurios galėjo galbūt būti ir ne tokios griežtos, jeigu laiku būtume įsigiję visko, ko mums trūksta šiandien. Tokių ES konkursų privalumas – perkant didesniais kiekiais – gaunama geresnė kaina ir sudaromos galimybes nukonkuruoti daug didesnius, ypač globalius, pirkėjus rinkoje. Vasario 28 d. buvo paskelbtas konkursas būtinosioms apsaugos priemonėms, kurių šiuo metu taip trūksta Lietuvos medikams, pareigūnams ir visuomenei. Tuo tarpu ministras A. Veryga vasario pabaigoje visus mus dar ramino, kad visko turime, siūlė net kreiptis į psichologus, nors vasario 13 d. dalyvavo ES sveikatos ministrų posėdyje ir apie visas ES galimybes bei artėjančias grėsmes puikiai žinojo, tačiau, pabuvęs Briuselyje ramiai išvyko į užjūrio kelionę, iš kurios jį parsigrąžino tik Prezidentas.
Po mėnesio jau matome kitą sveikatos apsaugos ministrą – tą, kuris su džiaugsmu priima tas pačias būtiniausias priemones iš Kinijos, kovo 17 d. jau pateikdamas paraišką dalyvauti ES pirkimuose.
Kodėl to nepadarėme anksčiau? Kiek šaliai ir mums visiems kainavo šis pono A. Verygos užsispyrimas, nesugebėjimas jau vasario mėnesį pabusti iš olimpinės ramybės ir pasinaudoti visais reikiamais, taip pat ir ES mechanizmais, laiku apsirūpinti viskuo, kad nereikėtų praėjus dar kelioms savaitėms susilenkus šlovinti komunistinės Kinijos?
Kodėl iki šiol nepasinaudojome, kad ir demokratiško Taivanio pagalba, kuris ją siūlo? Kodėl nematome, kad šią pasaulinę krizę išprovokavusi Kinija bando gudriai pasinaudoti savo humanitarine pagalba atkariaujant silpnesnių pasaulio šalių gyventojų simpatijas, nors tuo pat metu panašiais kiekiais pagalbą tai pačiai Italijai teikia tiek Vokietija, tiek Prancūzija? Kodėl mes negalime gauti paramos iš šių šalių, kurias taip pat bandome vadinti savo strateginėmis sąjungininkėmis? Ar tikrai šiuo metu mums uždaryti visi keliai Vašingtone?
Jau gavome pirmąsias siuntas iš Jungtinės Karalystės ir Pietų Korėjos, kodėl mūsų diplomatinė tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas nepataria ministrui A. Verygai visų pirma laiku ir efektyviai išnaudoti visą įmanomą demokratinių šalių ir institucijų paramą ir tik tada užkibti ant autokratinių šalių paramos, už kurią gali tekti užmokėti, jeigu kritiškai patys nesugebėsime įvertinti tokios „paramos“ ilgalaikių pasekmių – ir ne tik šalies užsienio ar saugumo interesais, bet ir žmonių gyvybėmis.
Akivaizdu, kad turinti mažai patirties ir kontaktų tarptautinių santykių srityje, ypač Vakaruose, mūsų populistinė Vyriausybė jau padarė pirmąsias klaidas suvaldant šią krizę. Labai tikiuosi, kad Lietuvos diplomatinės tarnybos profesionalai ir mūsų ambasadoriai Vakaruose padės šias klaidas atitaisyti – šiandien kiekvienas iš mūsų Vakaruose gali įrodyti ko yra vertas.
Esu įsitikinės, kad Valstybės gynybos taryba, kurią siūlėme sukviesti, neleistų ministrui A. Verygai tokių klaidų daryti. Tikėtina, kad dabartinė Kinijos, o tuo labiau Rusijos propagandos banga, besiritanti „humanitariniais šilko keliais“, nesuskaldys Vakarų ir po šios krizės mes visi dar geriau suprasime su kuo turime reikalą Rytuose. Milžiniškos investicijos Kinijoje, didėjanti Vakarų priklausomybė nuo šios šalies kartais gali baigtis ir taip. Po šios krizės turėsime dar labiau stiprinti savo Vakarų Aljansą, ne tik kariniais, bet ir ekonominiais, politiniais būdais, kad kitą kartą ne tik išgyventume, bet ir neleistume tokiems užkratams mūsų pasiekti.
Ir baikime kritikuoti Europos Sąjungą. Nebūdami jos nariais, šios krizės akivaizdoje, šiandien su tokiais ministrais ir tokia valdžia greitai taptume dar viena priklausoma nuo Kremliaus Baltarusija. Aš kalbu ne tik apie mūsų ekonominį ir finansinį stabilumą, kurį mums jau seniai suteikia ES, bet ir apie strateginį medicininių atsargų arsenalą, kurį finansuoja pati ES, milijonus mestus vakcinos paieškai, žalius koridorius prekėms, vaistų ir medicinos įrangai, su Maršalo planu lyginamą beprecedentę paramą ES ekonomikai, kurią sukūrė Europos centrinis bankas, skolinimo galimybes, kurias atvėrė ES. Kaip teigia ilgametis Europos bendražygis Arnoldas Pranckevičius: „gerai pagalvokime prieš kertant medį, kuriame sėdime, ir labiau vertinkime tai, kad nesame vieni“.
Suprantu, kad kartais lengviau šokti tango su Kinija, manau, kad Rusija ir Baltarusija mielai tokius suktinius Jums pasiūlytų, ministre A. Veryga, tačiau jau seniai atėjo laikas, gerbiamasis, išmokti darniai šokti su Vakarais, ir nekaltinti Briuselio, jeigu pačiam kažkas šokti maišo.