Vakar Seimo posėdžio metu atsakydamas į klausimus dėl Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio laiško Baltarusijos premjerui Linas Linkevičius pasakė netiesą dėl to, kad esą sprendimas statyti Bielorusskaja AES Astravo rajone buvo priimtas 2008 m. pabaigoje.

Ministras Linas Linkevičius vakar posėdžio metu sakė: „2008 m. gruodžio 20 d. oficialiai paskelbta apie priimtą sprendimą statyti Astravo atominę elektrinę. Pabrėžiu, 2008 metų gruodis. 2009 metai. Ekonomikos ministerijų pareigūnų bendras susitikimas ir pasirašomas protokolas, kuris skelbia, Baltarusijos pusė pareiškė apie galimybę tiekti elektros energiją Lietuvai.  Primenu, 2009 metais pradėti statybos darbai.  Tai čia tokios bendradarbiavimo formuluotės gimsta mūsų pareigūnų protokoluose. 2010 m. liepos 1 diena. Premjerų komunikatas skelbia apie susitarimą ir tame komunikate yra pasirengimas bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje.“

Oficialioje Baltarusijos energetikos ministerijos svetainėje http://minenergo.gov.by/o_ministerstve/yadernaya_energetika/stroitelstvo_atomnoy_elektrostancii/

aiškiai nurodoma, kad sprendimas dėl Astravo aikštelės parinkimo AES statyti buvo priimtas tik 2011 m. rugsėjo 17., o prezidento įsakas dėl elektrinės statybos šioje aikštelėje – tik  2013 m. lapkričio 2 d. – tuo metu jau dirbo Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nario Žygimanto Pavilionio, jau 2010 m. balandžio 4 d. Lietuva Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) derinimo ataskaitoje pareiškė kategoriškai nesutinkanti su tuo, kad jėgainė galėtų būti statoma Astravo aikštelėje. Šios ataskaitos pagrindu vėliau buvo kreiptasi į Espoo konvencijos vykdymą prižiūrinčias instituciją dėl konvencijos pažeidimo.

„Norime pabrėžti, kad vis pasigirstant nuomonėms, kad dėl Astravo jėgainės statybos Lietuva ne viską padarė dirbant ankstesnėms Vyriausybėms, būtų galima priminti, kad visi trys svarbiausi mūsų šiandien turimi „ginklai“ buvo arba pradėti kaldinti dirbant konservatorių Vyriausybei arba konservatorių parengti ir patvirtinti Seime“, – atkreipė dėmesį Seimo narys Ž. Pavilionis.

Seimo TS-LKD frakcijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir komiteto narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, jog komitete gautos oficialios išvados, kad realiai startą Astravo AE statyboms „Rosatom“ paskelbė 2013 m. sausį, kai Lietuva referendumu pasisakė prieš Visagino Atominės elektrinės statybą.

„Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderio su partijos bendražygiais aktyvi agitacija prieš Visagino AE buvo lemiamas signalas „Rosatom“ pradėti atominės jėgainės Baltarusijoje, prie pat Vilniaus statybą. Todėl dabar bandymas skleisti akivaizdžią netiesą, painioti faktus yra dezinformacija. Tačiau nėra ko stebėtis, tokius pat metodus valstiečiai taikė ir prieš savo atominės elektrinės Visagine statybą“, – sakė L. Kasčiūnas.  

Ž. Pavilionis priminė ir tai, kad TS-LKD iniciatyva buvo renkami Lietuvos piliečių parašai prieš Astravo AE statybą ir gautas Lietuvos žmonių įpareigojimas Seime priimti įstatymus, kurių reikia nesaugioje Astravo AE pagamintos elektros prekybos užkardymui. Tačiau akivaizdu, kad Premjero Sauliaus Skvernelio pozicija sudaro visas galimybes išvengti įstatymo įgyvendinimo, nes laužomas tiek nacionalinis užsienio politikos frontas, kai pozicija nederinama su svarbiausiomis valstybės institucijomis, tiek griaunama ES koalicija prieš Astravo AE“, – apibendrino Ž. Pavilionis.

Parlamentarai išvardijo esminius Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės veiksmus, kurie daro didžiausią poveikį stabdant Astravo AE statybą. Visi šie veiksmai atlikti A. Kubiliaus vadovautos Vyriausybės arba konservatorių iniciatyva.

1. Šių metų vasarį Espoo šalių narių patvirtintas galutinis sprendimas, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvenciją, atsirado iš 2010 metų gegužę Lietuvos Vyriausybės parengtos išsamios 61 puslapio Astravo AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, kuri buvo pateikta Baltarusijai.

Ataskaitoje buvo oficialiai reiškiamas kategoriškas nesutikimas su aikštelės atominei elektrinei statyti pasirinkimu visai šalia Vilniaus, neįvertinant galimos žalos didelės avarijos, kuri paliestų ir Vilnių, atveju ir nenumatant jokių veiksmų tokiam atvejui.

Baltarusijos pusei taip pat buvo nurodyta, kad statybos aikštelės pasirinkimas vyko pažeidžiant tarptautinę Espo konvenciją, nesilaikoma PAV procedūrų, jai taip pat įteikta peticija su 23 tūkst. piliečių, prieštaravusių aikštelės pasirinkimui, parašais.

2. 2018 liepos mėnesį buvo patvirtinti Europos sąjungos streso testų išvados dėl Astravo AE statybos ir pateiktas išsamus rekomendacijų sąrašas, kurį Baltarusijos valdžia turėtų įgyvendinti. Juo remiantis galima reikalauti, kad elektrinė būtų įjungta po to, kai visos rekomendacijos bus įgyvendintos.

ES sprendimai dėl streso testų buvo patvirtinti dar 2011 m. Po tų metų kovo viduryje įvykusio A. Lukašenkos ir V. Putino susitikimo, kuriame buvo sutarta dėl 10 mlrd. dolerių paskolos Astravo elektrinės statybai suteikimo sąlygų, premjeras A.Kubilius pareiškė, kad Lietuva ketina klausimus dėl branduolinių elektrinių statybų Baltarusijoje ir Kaliningrade kelti ES ir ESBO struktūrose. Kovo 23 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė sušaukė uždarą Valstybės gynimo tarybos posėdžiui, kuriame buvo aptartos ir Lietuvos pozicijos dėl Astravo AE Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Po kelių dienų vykusi Europos vadovų taryba pritarė Lietuvos pateiktiems pasiūlymams, kad patikimumo testai būtų atliekami visoms esančioms Europos Sąjungoje ir už ES ribų branduolinėms jėgainėms. Taip pat pritarta ir mūsų reikalavimui, jog ši patikra būtų taikoma ir jau esamoms, ir planuojamoms statyti atominėms elektrinėms. Europos Komisija buvo įpareigota parengti konkrečią koncepciją, kaip Europos Sąjungos branduolinės saugos reikalavimai turės būti taikomi kaimyninėms šalims, atsižvelgiant į jų jėgainių patikrų rezultatus ir tarptautinių įsipareigojimų atitikimą.

3. 2017 metų gegužę Seime buvo patvirtintas vadinamasis antiastravinis įstatymas, kuriuo Astravo atominė elektrinė buvo pripažinta nesaugia ir keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei uždraustas elektros importas iš šalių (Baltarusijos), kuriose veikia nesaugios elektrinės.

Įstatymas Seime svarstytas po to, kai po tokio įstatymo svarstymo reikalavimu pasirašė daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Pradinį įstatymo projektą parengė ir visus reikiamus parašus surinko konservatoriai.