Nepaisant politinių partijų pasirašyto susitarimo pripažinti Astrave, šalia Vilniaus statomą elektrinę nesaugia ir neįsileisti joje pagamintos elektros į Lietuvos elektros rinką, vis dar girdisi nuomonių, kad pirmiausia turėtume rūpintis elektrinės statybos saugumu, nes „statybų sustabdyti neįmanoma“.

Prie Lietuvos sienos statoma branduolinė elektrinė yra nesaugi jau vien todėl, kad vieta jai statyti buvo parinkta pažeidžiant Jungtinių Tautų branduolinės saugos konvenciją bei branduolinės saugos reikalavimus.

Todėl kalbėti apie tai, kad Lietuva pirmiausia turėtų rūpintis Astravo AE saugumu yra tas pats, kas tereikalauti tvarkingai perdažyti automobilį, kai jau yra „užkalęs“ jo variklis.

Tarptautinėje teisėje branduolinė sauga yra suprantama žymiai plačiau nei vien jėgainės statybos saugumo reikalavimų laikymasis. Taigi naujos branduolinės jėgainės sauga prasideda nuo statybos aikštelės parinkimo reikalavimų laikymosi iki galimybių įgyvendinti avarijos likvidavimo planus aplinkinėse teritorijose įvertinimo.

Tai apibrėžia jau minėta Branduolinės saugos konvencija, kurią yra ratifikavusi Baltarusija. Tai reiškia, kad šalis laisva valia yra įsipareigojusi nuosekliai laikytis joje apibrėžtų branduolinės saugos reikalavimų ir sutinka prisiimti atsakomybę už jos pažeidimus.

17-ajame Konvencijos straipsnyje aiškiai nurodoma, kad prieš pasirinkdama statybos aikštelę jėgainę statanti šalis įsipareigoja įvertinti jos galimą poveikį žmonės, visuomenei bei aplinkai, o taip pat privalo konsultuotis su šalimis, esančiomis netoliese ketinamos statyti elektrinės. Konvencija branduolinę jėgainę statančią šalį taip pat įpareigoja parengti avarinės parengties aikštelėje bei už jos ribų planus, kurie turi būti periodiškai išbandomi. Pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros nustatytus reikalavimus tokie planai, įskaitant evakuaciją, turi apimti ir 600 tūkstančių gyventojų turinčią Lietuvos sostinę Vilnių.

Visų šių Branduolinės saugios konvencijos reikalavimų Baltarusija nėra įgyvendinusi. Be to, jau pripažinta, kad Baltarusija yra pažeidusi Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvenciją) bei Orhuso konvenciją.

Tai reiškia, kad Baltarusija nesilaiko jos pačios prieš tarptautinę bendruomenę prisiimtų įsipareigojimų, tarptautinės teisės reikalavimų, todėl jai gali būti taikomos atskirų valstybių ar tarptautinės bendruomenės nustatytos sankcijos.

Esant akivaizdiems Jungtinių Tautų konvencijų pažeidimams Lietuva ne tik turi visas teises ginti savo nacionalinius interesus, bet ir prievolę padaryti viską, kad atominė elektrinė šalia Vilniaus nebūtų statoma ar eksploatuojama.

Pastarosiomis dienomis šalies politinių partijų pasirašytas susitarimas Seime patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo Astrave statoma jėgainė būtų pripažįstama nesaugia, keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui, o joje pagamintos elektros nebūtų leidžiama parduoti Lietuvos elektros rinkoje yra išties sveikintinas.

Toks įstatymas būtų pirmas žingsnis, kuris parodytų valstybės valią priešintis bet kokioms užmačioms Lietuvoje pardavinėti Astravo AE pagamintą elektrą ar naudotis Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės pajėgumais.

Turime imtis visų reikiamų ir mūsų valioje esančių veiksmų, o ne visiškai beprasmiškai ginčytis dėl to, įmanoma, ar neįmanoma sustabdyti statybas Astrave. Lietuvos oficialioji žinia tiek Baltarusijai, tiek mūsų partneriams turi būti labai aiški – jokia atominė elektrinė šalia mūsų sostinės Vilniaus negali būti eksploatuojama ir su tuo Lietuva niekada nesutiks.