Seimo narių grupė, atstovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Žygimanto Pavilionio, kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama ištirti, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybė Lietuvoje pripažįsta tradicines bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. 1995 m. priimtame Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad ,,<…> netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą“. Valstybės pripažinimą tokioms bendrijoms suteikia Seimas, į kurį religinė bendruomenė gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje.

Anot Seimo narių grupę atstovaujančio Ž. Pavilionio, kyla abejonių, ar įstatymo nuostata ,,religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje“ neprieštarauja Konstitucijos nuostatai ,,turi atramą visuomenėje“, kadangi Konstitucinis Teismas dar 2007 m yra išaiškinęs, jog „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Minėta atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių. 

„Atsižvelgiant į argumentus darytina išvada, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata ,,Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje“ prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai, Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje numatančiai, kad turėti atramą visuomenėje reiškia ,,ilgalaikę atramą, kuri neapsiriboja keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis“. Todėl su kolegomis Seimo nariais kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar religinės bendruomenės gali kreiptis dėl pripažinimo praėjus ne mažiau 25 m. nuo pirminio įregistravimo ir ar tokia nuostata neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė Seimo nariai: Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Rasa Petrauskienė, Mantas Adomėnas, Paulius Saudargas, Irena Haase, Irena Degutienė, Ingrida Šimonytė, Sergėjus Jovaiša, Arvydas Anušauskas, Andrius Kupčinskas, Vytautas Juozapaitis, Edmundas Pupinis, Gintarė Skaistė, Stasys Šedbaras, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Andrius Navickas, Kęstutis Masiulis, Vytautas Kernagis, Rimantas Jonas Dagys, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Michail Mackevič, Česlav Olševski, Zbignev Jedinskij, Remigijus Žemaitaitis, Juozas Imbrasas, Virgilijus Alekna, Egidijus Vareikis.

• Išsamiau su kreipimusi susipažinti galite čia