Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Agnė Bilotaitė ir Aistė Gedvilienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl galimo viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimo. Parlamentarės prašo Komisijos pradėti ir atlikti tyrimą dėl susisiekimo viceministro Virgaudo Puodžiuko elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Vakar viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog Susisiekimo ministerijos viceministras Virgaudas Puodžiukas yra susijęs su didžiųjų kelininkų bendrovėmis, t. y. iki pradėdamas eiti susisiekimo viceministro pareigas V. Puodžiukas buvo asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos narys ir bendrovės „Kauno tiltai“ Stebėtojų tarybos narys. Taip pat  jis yra projektavimo įmonės „Infraplanas“ vienas didžiųjų akcininku, o minėta bendrovė skelbia, kad vieni pagrindinių jos užsakovų – stambiausios kelių verslo įmonės, tokios kaip „Panevėžio keliai“, „SRP Projektas“, priklausantis bendrovei „Fegda“, ir „TEC Infrastructure“. Negana to, susisiekimo viceministras V. Puodžiukas ministerijoje kuruoja būtent kelių infrastruktūros klausimus – tai reiškia, kad į viceministro kuravimo sritį patenka ir klausimai, susiję su stambiausiomis kelių verslo įmonėmis.

Parlamentarės, Antikorupcijos komisijos narės A. Bilotaitė ir A. Gedvilienė reiškia pagrįstą abejonę, ar susisiekimo viceministras V. Puodžiukas, būdamas susijęs su kelininkų bendrovėmis (įmonės „Infraplanas“, kurios akcijų turi viceministras, pagrindinės užsakovės) ir Susisiekimo ministerijoje kuruodamas kelių infrastruktūros klausimus, neveikia interesų konflikto situacijoje ir nepažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kurios įpareigoja vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

„Susisiekimo viceministrui, kaip ministro politinio pasitikėjimo komandos nariui, yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, jog ministro politinio pasitikėjimo komandos nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Atitinkamai V. Puodžiukui, kaip ministro politinio pasitikėjimo komandos nariui, turi būti taikomi aukščiausi elgesio standartai ir dėl jo veiksmų turi nekilti abejonių. Tačiau  susisiekimo viceministras dėl savo sąsajų su stambiausiomis kelių statybos bendrovėmis galimai negali išlikti objektyvus ir nešališkas priimdamas sprendimus kelių infrastruktūros klausimais“, – teigė A. Bilotaitė.

Abejones viceministro nešališkumu sustiprina COVID-19 padarinių mažinimo lėšų keliams skyrimas, kuomet jo vadovaujama komisija per Susisiekimo ministeriją pinigus skyrė 3 Kauno rajono keliams, esantiems šalia „Kauno LEZ valdymo“ įmonės, nors pats V. Puodžiukas 6 metus (2011–2017 m.) buvo „Kauno LEZ valdymo“ įmonės valdybos nariu, o nuo 2018 m. rugpjūčio iki tol, kol tapo susisiekimo viceministru, minėtai įmonei teikė konsultacines paslaugas.

„Manome, jog konfliktą kelia asmens, šiuo atveju susisiekimo viceministro V. Puodžiuko, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas – priimdamas sprendimus, viceministras privalo vengti net šališkumo regimybės, tačiau vietoje to, skiriami pinigai keliams prie buvusios ilgametės darbovietės“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Primename, kad remiantis sistemine Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos analize, šio įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita – pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir konstatuoti, kad asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.