2020.05.13

„Delsimas pertvarkyti greitosios medicinos pagalbos sistemą valstybei kasmet kainuoja milijonus eurų“

„Delsimas pertvarkyti greitosios medicinos pagalbos sistemą valstybei kasmet kainuoja milijonus eurų“

Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi tirti greitosios medicinos pagalbos teikimo sistemos finansavimo ir veiklos skaidrumo klausimus.

Neseniai žiniasklaida paviešino informaciją, kad balandžio 3 d. vakarą dalis greitosios pagalbos dispečerinių nutraukė duomenų tiekimą 7 greitosios pagalbos stotims. Dėl to sutriko jų darbas, medikai, kaip teigiama, vėlavo vykti į iškvietimus.

Įtardama, kad šitokiu būdu viena įmonė iš kitos be konkurso galėjo bandyti perimti programinės įrangos paslaugų teikimą sukeldama pavojų žmonių gyvybėms, parlamentarė Agnė Bilotaitė inicijavo situacijos aptarimą Antikorupcijos komisijos Darbo grupės posėdyje.

„Ši konkreti situacija priminė apie jau 16 metų nesprendžiamą problemą – iki šiol nėra įdiegta vieninga Bendrojo pagalbos centro informacinė sistema, kuria naudotųsi visos šalies greitosios pagalbos stotys. Šiandien matome, kad dalis dispečerinių naudojasi nemokama valstybės teikiama programine įranga, o kitos perka paslaugas iš privačių tiekėjų. Susidaro įspūdis, kad kažkam naudinga yra nematyti problemų ir jų nespręsti, tačiau šis delsimas valstybei jau kainavo dešimtis milijonų eurų“, – teigia Darbo grupės galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos srityje tirti pirmininkė A. Bilotaitė.

Antikorupcijos komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad vieninga informacinė sistema turėjo įsigalioti nuo šių metų pradžios, tačiau iki šiol neveikia, nors sistemos pertvarka buvo numatyta ir šios Vyriausybės programoje.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad sistemos diegimas užtruko dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurias teismas buvo sustabdęs.

Pasak A. Bilotaitės, dabar galiojantis teisinis reguliavimas leidžia greitosios medicinos pagalbos dispečerinėms pasirinkti, ar naudotis nemokama BPC ir Vidaus reikalų ministerijos programine įranga, ar pirkti ją iš privačių tiekėjų. Tokią tvarką, parlamentarės manymu, būtina keisti.

Seimo nariams klausimų sukėlė ir pastaruosius trejus metus pastebimai didėjančios didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stočių, atliekančių dispečerinių funkciją, sąnaudos.

Daugiausiai lėšų išleidžia Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. 2017 m. jos sąnaudos buvo 861 tūkst. eurų, 2019 m. – 1,2 mln., eurų. Mažiausiai kainuoja Panevėžio GMP išlaikymas – 2017 m. jos sąnaudos buvo 54 tūkst. eurų, 2019 m. – 71 tūkst. eurų.

Teigiama, jog nuo 2015 metų vien programinei įrangai greitosios medicinos pagalbos stotys išleido apie 17 mln. eurų.

„Matant šiuos skaičius, natūraliai kyla klausimas, kaip nutinka, kad Panevėžio greitosios pagalbos stotis, naudodamasi nemokama BPC programine įranga, demonstruoja geriausius veiklos rezultatus? Keista, kad Sveikatos apsaugos ministerija neanalizuoja situacijos, nekoordinuoja sistemos ir neatlieka kontrolės. Akivaizdu, kad valstybės lėšos naudojamos neracionaliai“, – sako A. Bilotaitė.

Kitame Antikorupcijos komisijos  posėdyje numatoma toliau aiškintis valstybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą.

Kitos aktualijos

2020.06.01

L. Kasčiūnas siūlo į Nacionalinio stadiono projektą įtraukti Lietuvos futbolo sirgalių bendruomenę

L. Kasčiūnas siūlo į Nacionalinio stadiono projektą įtraukti Lietuvos futbolo sirgalių bendruomenę
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti