Baltarusijos Prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Baltarusijos sveikatos apsaugos ministras Vladimiras Karanikas dar visai neseniai kvietė COVID-19 virusą įveikti žaidžiant ledo ritulį, geriant degtinę bei skleidžiant meilę. Taip galima sieti paralelę su Černobylio katastrofa, kai Sovietų Sąjungos vadovai siekdami išlaikyti gerą įvaizdį slėpė tikrąją susidariusią siaubingą situaciją. Ar Baltarusijos valdžia nepadarys to paties sprendimo slėpti realią situaciją, jeigu kas nors atsitiks su Astravo atomine elektrine (Astravo AE)?
,,Sąjūdžio prieš Astravo AE“ organizuotoje tiesioginėje diskusijoje ,,Traktoriai ir ledo ritulys nuo koronaviruso: o kas apsaugos nuo astraviruso?“ 15min.lt portale, kurią moderavo Rytas Staselis, buvo bandoma aptarti esminius klausimus dėl Astravo AE su mūsų sąjungininkais Baltarusijoje. Stengėmės tokiu būdu prisidėti prie dialogo su Baltarusija, tik, matyt, partnerius pasirinkome ne tuos, kuriuos vis dar siūlo ministras Linkevičius – ne Baltarusijos režimą, integruojantį šią šalį į Rusiją ir statantį Vilniaus pašonėje Astravą, bet laisvus Baltarusijos piliečius, kuriems iš tiesų rūpi jų šalies ateitis ir nuoširdus dialogas su Europa. Deja, toks dialogas, matyt, nepatiko Baltarusijos specialiosioms tarnyboms ar jų sąjungininkams – pokalbio metu trečiųjų šalių tarnybos įsiterpė į mūsų video konferenciją ir mums „įkėlė“ spaudos konferenciją su ponu Skverneliu. Telieka spėlioti, kodėl būtent tokį pasirinkimą padarė mūsų priešininkai, taip pat išsiaiškinti šios kibernetinės atakos tikruosius užsakovus, kuriems, kiek mes suprantame, labiau priimtinas ministro Linkevičiaus dialogo su Baltarusija apibrėžimas – t. y. dialogas tik su režimu, kuris šiuo metu skleidžia abu virusus, izoliuojant Baltarusijos pilietinę visuomenę – tikruosius mūsų sąjungininkus kovoje su abiem virusais. Kadangi, Baltarusijos režimas taip nuoširdžiai stengiasi, kad jų piliečių balsas ir mūsų tikras dialogas su Baltarusija nebūtų išgirstas, norime priminti svarbiausius mūsų dialogo teiginius.
Atsakydamas į klausimą, ar Baltarusijos valdžia nepadarys panašių klaidų, kurias padarė sovietų sąjungos vadovai Černobylio AE nelaimės atveju, Anatolijus Lebedko, atstovaujantis Baltarusijos Jungtinę piliečių partiją, vedė aiškią paralelę tarp COVID-19 viruso krizės suvaldymo ir galimos Astravo AE nelaimės. Anatolijus priminė, jog Lukašenka iki šiol mano, kad tai nereikšmingas virusas, ir net bandė savotiškai save iškelti pasipriešinant kitų pasaulio lyderių nuomonei, nesiimdamas jokių priemonių kovoje su virusu, kurių imasi jo kaimynai. Tai tikrai nėra adekvati reakcija į susidariusią pasaulinę krizę. Anot Anatolijaus Lebedko, Lukašenka nepripažino padaręs klaidų bei toliau priešinasi mokslininkų rekomendacijoms bei nurodymams, kaip reikia tikslingai kovoti prieš COVID-19 pandemiją. Todėl galima daryti prielaidą, kad jeigu kas nors atsitiktų su Astrave statoma atomine elektrine, galimai bus galima išgirsti vėl panašiai skambančią Lukašenkos retoriką, slepiančią realią esamą situaciją, kas sukeltų daug rimtesnes pasekmes.
Šioms mintims pritarė Tatjana Novikova, atstovaujanti Baltarusijos žaliųjų partiją, kuri atkreipė dėmesį, kad nepaisant šalyje ir pačioje atominėje siaučiančio viruso atominės elektrinės statybos nėra stabdomos – Baltarusijos žalieji aiškiai prašė bent jau pristabdyti reaktoriaus paleidimą, kol bus pilnai įveikta COVID-19 pandemija, tačiau Baltarusijos valdžia jų negirdi ir teigia, kad viskas bus vykdoma pagal ankstesnį planą. Visame pasaulyje dabar yra imtasi specialių priemonių stabdant ar aptarnaujant atomines elektrines, pavyzdžiui, JAV, Ukrainoje, netgi Rusijoje, taip siekiant išvengti elektrines aptarnaujančio personalo užsikrėtimų, kas gali sukelti dar didesnį pavojų. Tačiau Baltarusijos valdžia nesilaiko šios tarptautinės praktikos, kas neturi analogų pasaulyje. Tatjana Novikova priminė, kad ne Baltarusijos valdžios, o būtent Baltarusijos pilietinių bendruomenių pagalbos dėka, buvo išsiaiškinta bei pranešta apie pirmus COVID-19 viruso užsikrėtimus Astravo AE personale. Lygiai taip ir apie visus kitus incidentus statant Astravo AE – Baltarusijos valdžia juos pripažindavo tik priremta akivaizdžių faktų, kuriuos iškeldavo atominėje dirbantys ar kiti Baltarusijos piliečiai, taip sugaištant labai daug laiko, kuris avarijos atveju mums visiems gali kainuoti labai brangiai. Tačiau nepaisant šios susidariusios situacijos ir COVID-19, Baltarusijoje toliau vykdomas pasiruošimas paleisti pirmąjį bloką, gal net šių metų liepos mėnesį, netrukus atvežant ir branduolinį kurą. Baltarusijos valdžia, projekto rangovas iš Rusijos (Rosatom) ir Astravo AE Baltarusijos operatorius ignoruoja susidariusią grėsmingą situaciją, ko pasėkoje gali kilti katastrofa. Todėl būtina padaryti viską kas įmanoma, kad būtų pristabdomas AE pirmojo bloko paleidimas.
Aliaksandrui Lukašenkai žadant, kad nuo COVID-19 nemirs nei vienas baltarusis, nors pagal pasaulio statistiką užsikrėtusių yra jau 4204, o mirusių – 40, tačiau galima pastebėti tendenciją, kad skaičius kinta neproporcingai. Tai paaiškina ir pašnekovas Pavelas Severinecas, partija „Baltarusijos krikščioniškoji demokratija“, teigdamas, kad šis susirgimų skaičius yra akivaizdžiai netikslus. Severinecas daro prielaidą, kad Baltarusijoje yra žymiai daugiau sergančiųjų COVID-19 virusu, Minsko morge kiekvieną dieną fiksuojami dešimtys kremuojamų lavonų, kurių atžvilgiu taikomos visai kitokios procedūros. Visas šis informacijos slėpimas yra daromas tikslingai, siekiant klaidinti žmones. Lukašenkai svarbu pasirodyti stipresniu lyderiu už Europos valstybių vadovus ir net už Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Ši situacija leidžia numatyti, kad jeigu kas nors atsitiktų Astravo AE, situacija būtų slepiama ir taptų panaši į katastrofišką Černobylio AE scenarijų. Pavelas taip pat apgailestavo, kad šiuo metu oficiali Lietuva ir visa Europos Sąjunga iš esmės yra Lukašenkos režimo pusėje – iki 2016 m., kuomet Lietuvos iniciatyva, be jokių sąlygų (ir dėl Astravo AE) buvo panaikintos sankcijos Baltarusijai, dar buvo galima pasakyti, kad Vakarai yra už žmogaus teises ir demokratiją, Baltarusijos europietišką pasirinkimą. Dabar Baltarusijos piliečiai, kovojantys už savo laisvę, yra palikti likimo valiai. Jis taip pat dėkojo Sąjūdžiui prieš Astravo AE, kad kovoja už baltarusių laisvę ir ateitį Europoje.
Kaip galima patikėti valstybei Astravo AE statybą, kuri kriziniu momentu slepia informaciją apie realią situaciją? Prezidentas Vytautas Landsbergis, Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas, pabrėžė pasitikėjimo klausimo svarbą. Šiuo metu pasitikėjimo klausimas yra didžiausias ir svarbiausias pasaulyje, tiek kalbant apie pasitikėjimą kaimynais, tiek tarpusavio santykiuose. Informacija slepiama, taip siekiant suklaidinti žmones. Stumiant Baltarusijos gyventojus į pavojų siūloma nekreipti dėmesio, linksmintis ir pramogauti. Panašiai ir Kinijoje prasidėjus COVID-19 buvo persekiojami žmonės teikiantys informaciją. Dabar Baltarusijoje vyksta lygiai tas pats. Todėl iškyla klausimas, ar tai tiesiog politinis pasileidimas, ar nusikaltimas? Juk politinis apsileidimas ir kvailystė irgi yra nusikaltimas. Juk Černobylis nebuvo tik kvailystė. Juk tokias atomines elektrines statantys vadovai turi vengti kvailysčių. Atominės elektrinės turi būti apsaugotos nuo kvailių, nes tokie apsileidimai ir kvailystės gali privesti prie katastrofos. Prezidentas Vytautas Landsbergis apeliuoja ir į Lietuvos valstybę, kuri nėra daug padariusi dėl Astravo AE. Lietuvos valstybė turi priimti konstitucinį dokumentą, kuriame aiškiai pasakytume, kad neleidžiam, nesutinkam dėl Astravo AE. Daroma tai prievarta, teigiant, kad už sienos galima daryti kas norima. Tačiau, negalima taip daryti – ,,ne be tie laikai“, tvirtai teigia Vytautas Landsbergis. Ieškant pagalbos užsienyje reikėtų neužmiršti ir svarbiausio sąjungininko, kuris yra Lietuva, tvirtina profesorius. Jeigu Vyriausybė nieko nedaro, tai vadinasi niekas ir nevyksta. Lietuvos valstybė yra bejėgė, jeigu jos valdžia tūpčioja, vengia kritikos. Valdžiai svarbu, ką pasakys Vakarai, kaip reaguos Rytai, tačiau ji nesiima savarankiškų veiksmų. Todėl mes esam arba parsidavę, arba pasidavę.
Prezidento Profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomonei, kad Lietuva padariusi palyginus mažai Astravo AE klausimu, pritarėme ir mes. Lietuvoje nėra vyriausybinės institucijos, kuri užsiimtų išimtinai Astravo AE klausimu. Anksčiau buvęs Energetinio saugumo departamentas LR Užsienio reikalų ministerijoje buvo panaikintas ministro Linkevičiaus sprendimu, netyla diskusijos ir dėl Energetikos ministerijos naikinimo. Lietuvos Prezidentas kelia Astravo AE problemą, tačiau jis neturi tvirtos kariaunos šiuo klausimu, Lietuvos diplomatijos vadovas susikoncentravęs į dialogą su Baltarusijos režimu ir ignoruoja Astravo AE problemą, todėl šią funkciją atlieka Lietuvos ir Baltarusijos entuziastai, tarp kurių yra ir ,,Sąjūdis prieš Astravo AE“. Svarbu, kad į Astravo AE stabdymą įsijungtų visi valdžios lygiai Lietuvoje ir vietoje dialogo su Baltarusijos režimu mes nukreiptume dialogą į Europos, mūsų sąjungininkų pusę, tada po metų sunkaus darbo mes šią susidariusią problemą išspręstume. Tačiau šiuo metu oficiali diplomatijai neleidžiama šia kryptimi veikti. Dialogą su Lukašenka megzti bandė ne vienas užsienio reikalų ministras, ne vienos valstybės vadovas, tačiau tai daryti yra beviltiška. Tai dar kartą įrodo nežmoniškas ir neadekvatus Baltarusijos valdžios elgesys kovojant su virusu bei astravirusu, kurio Baltarusijos piliečiai, akivaizdu, nenori, nes to nori tik Kremlius bei savo šalies nepriklausomybę jam pardavęs Lukašenka. Mūsų valdžia turi užmiršti visus dialogus su Baltarusijos valdžia ir taip aiškiai pasakyti, kad mes esame už Baltarusijos žmones, jų ateitį Europoje, todėl būtent už savo laisvę kovojantys Baltarusijos piliečiai yra tikrieji mūsų dialogo partneriai. Privalome daryti viską, kad būtume pokyčių Baltarusijoje vedliai, kaip kad Lietuva buvo Ukrainoje, Sakartvele – Vilnius natūraliai skirtas šiai misijai. Negalime matyti, kaip užgęsta gyvybė Baltarusijoje ir kaip atsiranda dar ilgiems šimtmečiams kabantis Kremliaus Damoklo kardas – Astravo AE.
Lietuva iki šiol neturi nei konstitucinio dokumento, apibrėžiančio mūsų ilgalaikę politiką ir principus dėl Astravo AE, nei vyriausybinės institucijos, užsiimančios šios politikos įgyvendinimu, nei pačios politikos. Vietoj to, kad būtų kuriama koalicija prieš Astravo AE su Europos Sąjungos, NATO aljanso šalimis, mes kreipiamės į Baltarusijos valdžią, kuri atmeta mūsų pasiūlymus ir taip toliau flirtuojame su ,,kvailiais‘‘. Šiuo klausimu, be Lenkijos, mes neturime daugiau jokių sąjungininkų Vakaruose, bet ir pati Lenkija jau pradeda stabdyti mūsų sinchronizaciją su Vakarų elektros sistema, nes mato, kad Lietuvos valdžia, flirtuodama su Baltarusijos valdžia ir nesiimdama jokių realių diplomatinių žygių Vakaruose, ilgainiui gali atverti rusiškai elektrai kelius į Lenkiją, su kuo Varšuva niekada nesutiko ir nesutiks. Lietuvos valdžia net nebando kelti klausimo dėl netinkamai pasirinktos vietos Astravo AE. Lietuvos pozicija, kad iki pirmo reaktoriaus paleidimo būtų įgyvendinti visi be išimties branduolinės saugos reikalavimai, taip pat nėra išaiškinta visose Vakarų sostinėse. Mūsų reikalavimus, kad visa Europa nepirktų Astravo energijos, deja, girdi tik Lenkija, Lietuvos diplomatija iki šiol nepadarė nieko Rygoje, Taline, Berlyne, Paryžiuje, Briuselyje, Kijeve, Vašingtone ir kitose Vakarų sostinėse, kad Prezidento iškeltą tikslą įvesti europinį embargo Astravo AE elektrai mes galėtume pasiekti.
Šie metai Baltarusijai gali būti esminiai. Arba Baltarusija bus prarasta galutinai ir Astravo klausimas taps tai liudijančiu paminklu, arba atvirkščiai – Astravo sustabdymas taps lakmuso popierėliu ir Baltarusija pasuks europietišku keliu. Todėl Lietuva negali delsti ir eiti ministro Linkevičiaus siūlomais klystkeliais.
Pabrėžėme, kad Astravo AE pirmas blokas jau statomas 10 metų ir jeigu per šiuos metus Lietuva būtų ginusi principines žmogaus teises, demokratiją Baltarusijoje, aktyviai kūrusi koalicijas Vakaruose prieš Astravą, Lietuvos valstybė būtų labai daug pasiekusi.
Trūksta aiškiai nubrėžtų raudonų linijų, dėl kurių mes kovojame, aiškiai susiejant bet kokią ES ar kitų tarptautinių organizacijų politiką ar žingsnius su Astravo AE uždarymu. Lietuva neaiškiai kalba apie problemas, apie tai, kad europiečiai turi gyventi saugiai, kad astravirusas yra tiesioginė grėsmė jų visų saugumui, akivaizdžiai matant, kaip Minskas elgiasi kovoje su abiem virusais. Pasirinkusi žaliąjį kursą Lietuva galėtų įtikinti europiečius, kad Kremliaus statoma Astravo AE Baltarusijoje yra nesuderinama su šiuo kursu.
Šiandien Briuselio ar kitų ES, Vakarų šalių negalime kaltinti, nes Lietuva tikrai nepadarė savo namų darbų Vakaruose ir daro vis daugiau klaidų Rytuose beprasmiam, neperspektyviam, nereikalingas iliuzijas sukeliančiam ir net žalingam dialogui su Baltarusijos režimu Astravo AE klausimu. Kol Vilnius nesupras, kad reikia eiti radikaliu keliu kovojant už pamatines žmogaus teises gyventi saugiai, Briuselis nesupras ir galvos, kad Astravo AE problema yra tik juokai. Deja, bet šiuo metu Europos Parlamente nebėra entuziazmo kalbėti apie Baltarusiją –tiek dėl visus nuvylusios, nenuoseklios Lukašenkos politikos, kurios principas – vieną kalbėti, kitą daryti, – tiek dėl neaiškios, prieštaringos, iš esmės jokios Lietuvos politikos Baltarusijos ir Astravo AE klausimais. Šį požiūrį galima ir reikia pakeisti, pakeičiant retoriką ir politiką, sugrąžinant Lietuvai diplomatiją, kuri kovotų už esminius Lietuvos ir pačios baltarusių tautos interesus, kuriuos šiandien Baltarusijos valdžia parduoda Kremliui.
Taigi, nors ši kova vyksta jau beveik 10 metų, bet nereikia nuleisti rankų. Geriausia pagalba Baltarusijos žmonėms yra kova prieš Astravo AE – pasirašykite Sąjūdžio peticiją prieš Astravo AE.
Mes turime šią teisę ir galimybę kurti saugią valstybę bei taip nuspręsti jos ateitį.