2018.03.28

Diena, kai susigrąžinome lyderystę

Mūsų balso Briuselyje ilgai nenorėjo klausytis. Putinui iškilus, kartu su lenkais imdavome blokuoti net ES Tarybos sprendimus, kad tik Europos Sąjunga baigtų nuolaidžiauti įsitvirtinančiam režimui.

Mūsų balso Briuselyje ilgai nenorėjo klausytis. Putinui iškilus, kartu su lenkais imdavome blokuoti net ES Tarybos sprendimus, kad tik Europos Sąjunga baigtų nuolaidžiauti įsitvirtinančiam režimui, neleistų šalyje užgniaužti demokratijos likučių. Žinojome, kad tai baigsis tankų pasivažinėjimais po svetimas šalis.

Ilgai bandėme įspėti dėl galimos Rusijos invazijos į Gruziją, kaip ir dėl Krymo. Tačiau niekas mūsų negirdėjo, dažnai pasiūlydavo ir psichinę būklę pasitikrinti. Dabar nebesiūlo, atvirkščiai, nuolat klausia, ką daryti toliau, nes laikas parodė, kad kitų receptų nei lietuviški tiesiog nėra.

Europos Vadovų Taryboje kovo 23 dieną įvyko simbolinis lūžis – dauguma ES šalių pareiškė, jog ne tik pritaria Jungtinės Karalystės vertinimui, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už šį išpuolį, bet ir kad nedvejodama palaiko Jungtinę Karalystę šio sunkaus iššūkio bendram saugumui akivaizdoje. Taip susivienijusi ES buvo tik po Gruzijos ir Ukrainos okupacijų. Dabar pats laikas Vakarams pateikti platų receptą, kaip sulaikyti Rusiją. Svarbu nepamiršti, kad ši sąlyginė vienybė labai trapi ir tęsiasi trumpai. Galimybių langas atsidarė – jį atvėrė mūsų šalies Prezidentė. Taigi dabar ateina mūsų vyriausybės ir diplomatijos sugebėjimų demonstravimo laikas.

Išsiųsdamos su diplomato statusu nesuderinama veikla užsiimančius asmenis, Jungtinei Karalystei solidarumą reiškiančios šalys siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai. Tačiau svarbu suprasti, kad Britanijoje šnipo nunuodijimas Novičok dujomis nėra ir negali būti izoliuotas atvejis ir jis nėra nutaikytas prieš vieną asmenį. Iš esmės tai yra jau ne „tik“ kibernetinė ataka, kurių patiriame dešimtimis tūkstančių, bet reali karinė grėsmė iš Kremliaus. Įrodyta. Būtina ši atvejį taip ir traktuoti – kaip karinę agresiją.

Lietuvos Prezidentės pasiūlymas solidariai išsiųsti su žvalgyba susijusius asmenis yra geriausias atgrasymo būdas Maskvai. Lietuva ir vėl tampa iniciatyvų lyderė, tačiau būtinas dar didesnis solidarumas su Jungtine Karalyste, nes paprastai į karinę agresiją reaguojama kitaip. Juk visi supranta, kad apsikeitimas žvalgais ar kitais pėstininkais karo lauke tiesiogiai kriminalinės gaujos interesų Kremliuje nepaveiks, kadangi šiai gaujai jau seniai nerūpi šalies interesai. Skaudžiausios Putino sėbrams būtų individualios finansinės sankcijos – užšaldytos sąskaitos ar atimta neaiškios kilmės nuosavybė, kuri vien tik „Londongrade“, preliminariais paskaičiavimais, verta 1,5 milijardų dolerių – iš esmės iš paprastų rusų, jų ateities pavogti pinigai. Britų gynybos ministras jau skelbia apie abejotinos kilmės nuosavybės areštus. Ar Lietuva ir kitos ES šalys prisijungs prie tokios iniciatyvos, tuo labiau kad Valstybės saugumo departamentas skelbia apie didelį Kremliaus interesą tokių bei kitokių instrumentų pagalba paveikti kad ir būsimus rinkimus?

Karinė agresija yra dar vienas priminimas toliau didinti karinius biudžetus – tiek mūsų valdantiesiems, tiek visoms kitoms transatlantinės šeimos šalims. Stiprinti ir toliau konsoliduoti bendros informacinės ir kibernetinės kovos būrius – galbūt tokie pirmieji tarptautiniai būriai galėtų įsikurti Lietuvoje?

Neturime pamiršti ir energetikos – Putino sistemos motinos maitintojos. Kanclerės A. Merkel pareiškimas apie galimybę Vokietijoje statyti suskystintų dujų terminalą suteikia vilties, kad Berlyne ar Frankfurte vis labiau girdėsis Suskystintų gamtinių dujų (SDG) čempionės Lietuvos, o ne Nord stream 2 globėjų Putino ar to paties Šrioderio vardas. Labai tikiuosi, kad pakilusi solidarumo banga padės Premjerui galų gale politiniu lygiu iškelti Astravo klausimą su Europos žaliaisiais ar kitais draugas, nekalbant apie didžiąsias sostines, kur seniai tai reikėjo padaryti.

Turime Berlyne ir kitose transatlantinėse sostinėse iš naujo uždegti meilę ES ir NATO plėtrai – jeigu patys aktyviai šios temos nekelsime, niekas jos nekels. Asociacijos sutarčių įgyvendinimas su Ukraina, Gruzija, Moldova turi būti dėmesio centre. Balkanai jau kyla iš užmaršties dulkių.

Tikėtina, kad Rusija apsiskaičiavo, galvodama, jog ES šalys nepareikš realaus solidarumo su ES paliekančia Jungtine Karalyste. Tačiau būtų gerai, kad šią pamoką Rusija iš tikrųjų išmoktų, t. y., kad mūsų platesnis veikimas atgrasytų Putiną ir jo sėbrus nuo tolesnio griovimo. Ši ataka dar kartą rodo, jog Rusijos keliama grėsmė evoliucionuoja ir vis įgauna naujų formų. Jeigu atsakysime į tai, kaip visada, simboliškai, reaktyviai, nė kiek neabejoju, kad Putinas ateis ir į mūsų kiemą. Lietuvos lyderystė, kurią parodė Prezidentė dėl Kremliaus, privalo būti išplėtota.

Kitos aktualijos

2019.07.27

„Šiandien tiek Europa, tiek Lietuva išgyvena komitetizaciją“

„Šiandien tiek Europa, tiek Lietuva išgyvena komitetizaciją“
Skaityti daugiau
2019.07.11

Siūloma pagaliau apsispręsti dėl kelių sodininkų bendrijose

Siūloma pagaliau apsispręsti dėl kelių sodininkų bendrijose
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti