2017.12.18

Energetikos strategija. Vizija yra, nematyti tikslų ir veiksmų

Naujoji Vyriausybės siūloma Energetikos strategija pasižymi puikia vizija. Numatoma, kad po 30 metų būsime visiškai save apsirūpinantys bemaž vien atsinaujinančia energija.

Naujoji Vyriausybės siūloma Energetikos strategija pasižymi puikia vizija. Numatoma, kad po 30 metų būsime visiškai save apsirūpinantys bemaž vien atsinaujinančia energija. Jos nešvaistysime, gyvensime apšiltintuose namuose, kurie patys apsirūpins jiems reikalinga energija.

Tačiau strategija – tai ne vien vizija. Joje taip pat turi būti aiškūs strateginiai tikslai, kurie nurodytų svarbiausias permainų kryptis. Taip pat pasigendame ir veiksmų, kuriuos per artimiausius 5–10 metų turėtume atlikti, kad ta graži 2050-ųjų vizija taptų tikrove, o ne dar viena niekuo nepagrįsta rožine svajone.

Svarbiausi tikslai

Vėjo energetika – didžiausia elektros energijos gamintoja

Šiandien pasaulyje vėjo energetika plėtojama sparčiausiai iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių. Neabejojama, kad ateityje ji bus didžiausia elektros energijos gamintoja. Daugelyje šalių vėjas jau keičia ir ateityje visiškai pakeis iki šiol vyravusią anglį ar naftą.

Lemiamas sparčios vėjo energetikos plėtros veiksnys yra tai, kad vėjo jėgainėse gaminama energija pastaruoju metu sparčiai pigo ir priartėjo prie tų kainų, kurios iki šiol buvo įprastos elektros energijos rinkoje.

Tačiau vėjo energetikai būdingas vienas labai reikšmingas trūkumas. Vėjo jėgainėse gaminamas elektros energijos kiekis labai priklauso nuo oro sąlygų. Tai sukelia nemažai sunkumų elektros tinklų valdytojams, kurie turi užtikrinti, kad vartotojai nenutrūkstamai ir be apribojimų gautų jiems reikalingą energijos kiekį.

Šiuo metu plačiai minimas atvejis Pietų Australijoje, kur buvo vykdomas ypač ambicingas perėjimo nuo anglies prie vėjo energetikos sumanymas. Pastačius didelės galios vėjo jėgainių parką ir uždarius anglines elektrines, energetinė sistema tapo jautri orų išdaigoms ir praėjusiais metais patyrė visišką atsijungimą.

Siekiant ateityje išvengti panašių atvejų, per 100 dienų buvo įrengta 100 MW galios „Tesla“ ličio jonų akumuliatorių baterija. Pietų Australijos valdžiai tai kainavo 35 mln. eurų, beveik 10 kartų pigiau nei 2016 m. sistemos užgesimo padariniai. Ateityje, elektros sistemai rezervuoti, australai dar numato pastatyti šiuolaikinę dujų jėgainę.

Todėl plėtojant vėjo energetiką, būtina kartu užtikrinti tinkamus rezervuojančius elektros gamybos pajėgumus. Šiuo metu energetikai visame pasaulyje sutaria, kad geriausiai šiam tikslui tinka būtent dujinės jėgainės. Jos yra laksčios ir gali dirbti ypač plačiame galių ruože, ko ir reikia vėjo jėgainėms rezervuoti.

Tad jei norime įgyvendinti strateginį tikslą ateityje apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, turime žinoti, kad kartu reikės pastatyti dar vieną lankstų elektros generatorių Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje ir vėjo jėgainių plėtros mastą atitinkančius dujinius generavimo pajėgumus. Taigi, nešvaistant laiko, jau iki 2021 metų reikėtų pasistatyti penktąjį agregatą Kruonyje ir 250–500 MW padidinti vėjo jėgainių įrengtąją galią.

Neturėtume atmesti ir galimybių momentiniam sistemos rezervavimui, Australijos pavyzdžiu, panaudoti pastaruoju metu smarkiai atpigusias ličio jonų akumuliatorių baterijas. Šių nuostatų Seimui pateiktame energetikos strategijos projekte nėra. Jei norime turėti realią, o ne deklaratyvią strategiją, turėtume sutarti, kad tokios nuostatos joje atsirastų.

Saulės energetika – daugybė smulkių gamintojų, apsirūpinančių jiems reikalinga energija

Ne mažesnius iššūkius kelia ir kita perspektyvi energetikos šaka – saulės energetika.

Nors pastaruoju metu saulės elementų kaina sparčiai mažėjo, tačiau be valstybės paramos saulės jėgainės vis dar neatsiperka. Saulės energetika perspektyvesnė, jei jėgaines įsirengia galutiniai vartotojai žemos įtampos tinkle savo reikmėms patenkinti. Tuomet elektrą tokie vartotojai sunaudoja vietoje, jie nemoka tinklų išlaikymo mokesčio, todėl investicijų atsipirkimo laikas sutrumpėja.

Saulės energetika perspektyvesnė, jei jėgaines įsirengia galutiniai vartotojai žemos įtampos tinkle savo reikmėms patenkinti. Tuomet elektrą tokie vartotojai sunaudoja vietoje, jie nemoka tinklų išlaikymo mokesčio, todėl investicijų atsipirkimo laikas sutrumpėja.

Pastaruoju metu elektros tinklų taikoma vadinamoji elektros energijos pasauga leidžia pagamintos elektros energijos perteklių saulėtomis valandomis „paskolinti“ elektros tinklams ir susigrąžinti naktį ar žiemą, kai saulės jėgainė elektros negamina.

Plečiant šio modelio taikymą, juo galėtų pasinaudoti daugiau vartotojų ir tokiu būdu įrengti atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų, kurie galėtų patenkinti 10–20 nuošimčių viso šalies elektros energijos vartojimo.

Tokia galimybė strategijos projekte numatyta, tačiau kartu reikėtų įtvirtinti reikalavimą, kad naujai įrengiami namai energija turėtų iš dalies apsirūpinti patys.

Elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais

Strategijoje Baltijos šalių sinchronizavimas su Vakarų Europos elektros tinklais įtvirtintas kaip vienas svarbiausių tikslų, tačiau nėra apibrėžti veiksmai, kurie leistų šį tikslą pasiekti. Be jų šis tikslas tėra tuščia deklaracija. Apie sinchronizavimo būtinybę kalbama jau bemaž 15 metų, atliekama gausybė įvairiausių studijų, tačiau vis dar tebesame kelio pradžioje.

Dabar jau yra visiškas aiškumas dėl visų sinchronizavimui svarbių išorinių aplinkybių. Turime nuolatinės srovės jungtį su Švedija ir galingą dvigrandę liniją su Lenkija. Žinome, kad Lenkija antrosios linijos tiesti nesutinka ir artimiausiu metu nesutiks.

Akivaizdu, kad estų siūlomas sinchronizavimo planas su Šiaurės šalimis būtų ir brangesnis, ir techniškai gerokai sudėtingesnis. Jis galbūt labiau tiktų vienai Estijai, bet ne visoms Baltijos šalims. Be to, ir pačios Šiaurės šalys tokios galimybės rimtai nevertina.

Todėl, nieko nevyniojant į vatą, strategijoje reikėtų tiesiai šviesiai pasakyti, kad kitoms Baltijos šalims nesutinkant sinchronizuotis su kontinentine Europa, mes tai darytume vieni per jau esamą dvigrandę liniją su Lenkija. Lenkams toks variantas tinka.

Taip pat strategijoje reikėtų aiškiai nurodyti, kokias papildomas elektros perdavimo linijas šalies viduje dar reikėtų nutiesti bei kokius nuolatinės srovės konvertorius su trečiosiomis šalimis įrengti, ir iki kada tai padaryti.

Padėtį sinchronizavimo reikaluose gerokai praskaidrino pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidoje pasirodęs pranešimas, jog ši šalis (įskaitant Karaliaučiaus sritį) bus visiškai pasirengusi atsijungti nuo Baltijos šalių jau kitais metais. Iki pastarojo meto Rusija glaudžiai sujungta su Baltijos šalimis, o per jas ir su Karaliaučiaus sritimi, vadinamuoju BRELL žiedu. Karaliaučiaus energetinė sistema iki šiol buvo visiškai priklausoma nuo jungčių su Lietuva, tačiau pastaruoju metu srityje įgyvendinami darbai turėtų užtikrinti jos autonomišką darbą.

Tuo tarpu Baltijos šalių energetikos sistema be Rusijos rezervų veikti kol kas negali. Tai reiškia, kad tapsime visiškai priklausomi nuo Rusijos geros valios ir galimo šantažo mūsų energetinę sistemą bet kada užgesinti. Tokio veiksmo nuostoliai būtų skaičiuojami šimtais milijonų, o gal ir milijardais.

Tai reiškia, kad turime imtis skubių priemonių, kurios užtikrintų galimybę Baltijos šalių energetikos sistemai veikti salos režimu. Nereikėtų pamiršti ir to, kad turime būti pasiruošę įgyvendinti įstatyminę nuostatą į mūsų energetinę sistemą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, jei joje pradėtų veikti Astravo elektrinė.

SGD – pereinamojo laikotarpio kuras

Naujoji energetikos strategija turėtų ženklinti posūkio tašką pereinant nuo taršaus iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Vis dėlto permainos negali įvykti per vieną dieną. Vienur – šilumos energetikoje – pokyčiai jau yra įvykę arba vyksta ir juos tereikia įtvirtinti bei įteisinti.

Tačiau transporto ar elektros gamybos energetikoje technologijos dar tik bandomos ar tebekuriamos. Permainos čia vyksta palaipsniui, jos gali tęstis dar apie 30 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu platesnis suskystintų gamtinių dujų naudojimas gali būti gera išeitis atsisakant taršesnių iškastinio kuro rūšių.

Taigi, turėtume duoti aiškią žinią, kad šiose srityse atverdami kelią gamtinių dujų bei elektros energetikai palaipsniui atsisakysime naftos energetikos. Nebėra jokios prasmės stengtis kuo daugiau naudoti biodegalų ar bioetanolio kartu su įprastu dyzelinu ar benzinu, jei manome, kad tai yra nueinančios technologijos. Reikia galvoti, kuo bus pakeistos valstybės strateginės atsargos, kurios vis dar tebekaupiamos naftos produktų pavidalu.

Reikėtų nustatyti reikalavimus sunkiojo ir savivaldybių bei kito viešojo sektoriaus naudojamo transporto perėjimui prie suskystintų gamtinių dujų (SGD) ar elektros energijos. Turėtume kuo greičiau išplėtoti elektros ir dujų degalinių tinklą prie svarbiausių kelių ir miestuose. Gamtinės dujos turėtų būti įteisintos ir įsitvirtinti kaip rezervinis kuras šilumos ūkyje.

Strateginis elektros energetikos vaidmuo

Elektra tampa būtiniausiu ir labiausiai strateginiu energijos ištekliumi. Be jo šiandien neįmanoma jokia įprastinė gerovė ar veikla – ar tai būtų namo šildymas, transportas, ar internetas ir dirbtinis intelektas.

Mūsų gyvenamoji aplinka ir gyvenimo būdas jau yra negrįžtamai pasikeitę ir į tai negalime neatsižvelgti. Esame visiškai priklausomi nuo to, ar savo buvimo vietoje turime prieigą prie elektros tinklo.

Tačiau bėda ta, kad elektros sistemos yra ypač lengvai pažeidžiamos ir tiesiog nėra lengvai prieinamų priemonių, kurios leistų iš esmės pagerinti sistemos patikimumą.

Todėl laikas pradėti galvoti apie tai, kad tiek buitiniai, tiek ir didesni vartotojai būtų įpareigoti bent iš dalies užsitikrinti jiems reikiamos elektros energijos gamybą bei trumpalaikius rezervus. Paskirstyta ir pačių vartotojų jėgomis atliekama elektros gamyba galėtų būti viena iš ateities energetikos vizijos dalių.

Kitos aktualijos

2019.06.25

Seimo nariai prašo Seimo Pirmininko nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja

Seimo nariai prašo Seimo Pirmininko nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja
Skaityti daugiau
2019.06.25

„Reikia užkirsti kelią ES erdvėje naudotis Rusijos piliečių pasais, kurie išduoti Ukrainos Donecko ir Luhansko rajonų gyventojams“

„Reikia užkirsti kelią ES erdvėje naudotis Rusijos piliečių pasais, kurie išduoti Ukrainos Donecko ir Luhansko rajonų gyventojams“
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti