ES politikoje įvyko lūžis: Europos Parlamentas patvirtino labai konstruktyvias rekomendacijas ES-Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimui Briuselyje.

Rekomendacijoms pritarė 519 europarlamentarų, 114 balsavo prieš, 47 susilaikė. Aš turėjau garbės kartu su Vokietijos europarlamentaru Knut‘u Fleckenstein‘u rengti šias rekomendacijas.

Rekomendacijoms tapus oficialia ES politika, įvyktų rimtas proveržis santykiuose su Rytų partnerėmis. Demokratijos ir laisvosios rinkos erdvė neabejotinai išsiplėstų. Gal būt įvyktų ir geopolitiniai pokyčiai santykiuose su Rusija, kuri skersai žvelgia į Rytų partnerystę. Esu įsitikinusi, kad Europos Parlamentas misiją atliko puikiai: EP siunčia stiprų signalą ES Tarybai, ES valstybėms narėms, Europos Komisijai ir ES diplomatinei tarnybai, kad parama Rytų partnerystės šalims, pirmiausia Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, Europos Parlamente yra milžiniška.

Kas siūloma šalims partnerėms

Siūlomi labai konkretūs žingsniai, arba „Rytų partnerystės plius“ modelis.

Jis apimtų patikos fondą (trust fund), Europos investicijų planą ir finansinės paramos asociacijos susitarimų įgyvendinimui mechanizmą. Tačiau fondas būtų steigiamas ne visoms šalims partnerėms, o tik toliausiai reformų srityje pažengusioms. Tai yra Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. Numatoma galimybė, kad atlikę „namų darbus“ šios šalys ilgainiui galėtų prisijungti ir prie muitų, energetikos bei skaitmeninės sąjungos, net ir Šengeno erdvės, tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimo.

Mano kolega iš Socialistų ir demokratų frakcijos K. Fleckenstein‘as, kalbėdamas EP plenarinės sesijos debatuose, pabrėžė, kad „[Rytų kaimynių] įsiliejimas į muitų, energetikos ar skaitmeninę sąjungą, taip pat Šengeno erdvę, bei laipsniškas tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimas nubrėžia galimas Rytų partnerystės politikos plėtros kryptis. Tam, žinoma, būtina, kad Rytų partnerės įgyvendintų bendrai sutartas reformas.” Šiuo metu aiškiai matyti, kad kai kurios šalys, sakykim Baltarusija ar Azerbaidžanas, neskuba vykdyti ekonominių bei politinių reformų.

Europos Parlamentas siūlo dar labiau skatinti ir remti ekonomikos reformas Rytų partnerystės šalyse. Tos reformos panaikintų monopolijas, apribotų oligarchų vaidmenį, leistų efektyviau kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu.

Užsienio politikos srityje siūloma ir toliau spausti Rusiją, siekiant išspręsti „įšaldytus“ konfliktus Rytų Ukrainoje, okupuotuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose ir Padnestrėje. Rekomendacijose taip pat siūlome paremti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos policijos misijos dislokavimą Rytų Ukrainoje.

Lietuvai ypatingai svarbus siūlymas yra atidžiai stebėti Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje projekto plėtojimą ir užtikrinti visapusišką tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos susitarimų ir prievolių laikymąsi.

Briuselio viršūnių susitikimo išvakarėse

Europos Parlamento rekomendacijos skirtos Penktajam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyks lapkričio 24 dieną Briuselyje.

Diskusijas sukėlė kvietimas Baltarusijos prezidentui Alyaksandrui Lukašenkai dalyvauti šiame susitikime. Baltarusijos opozicija tokį sprendimą kritikuoja.

Mano manymu, jo dalyvavimas jokiu būdu neturi būti laikomas ženklu esą ES užmerkia akis prieš žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje. Tikiuosi, kad prezidentas A. Lukašenka pasinaudos reta galimybe parodyti ir įrodyti savo šalies pasiekimus Europos integracijos procese. Bet A. Lukašenka neturėtų tikėtis, kad ES nustos ginti žmogaus teises Baltarusijoje. Žmogaus orumas, teisės viršenybė, demokratija, lygios galimybės yra mūsų pamatinės vertybės ir mes nesustosime jas gynę visur ir visada.

ES-Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje neturi būti vien formalus renginys, kai susirenkama pasidžiaugti pasiekimais, šiuo atveju tokiais, kaip asociacijos susitarimai, laisvosios prekybos susitarimai, bevizis režimas, siejantys ES ir Ukrainą, Gruziją bei Moldovą. Briuselio viršūnių susitikimas turi žymėti tikrą persilaužimą Rytų partnerystės politikoje. Europos Sąjungai nepademonstravus politinės valios priimti naujus sprendimus ir iššūkius, prarasime dar vieną galimybę. Prarasime ir tikėjimą pačia Rytų partneryste. Todėl artėjančio

Rytų partnerystės susitikimo svarba didžiulė. Viliuosi, kad ES valstybių vadovai paseks Europos Parlamento pavyzdžiu, kad jie nestokos politinės valios susitikimo Baigiamojoje deklaracijoje užfiksuoti ambicingus tikslus, Europos Parlamento rekomendacijose jau įteisintus pasiūlymus. Primenu, kad ES Rytų partnerystė pradėta įgyvendinti 2009 metais, paskelbus Prahos deklaraciją. Rytų partneryste siekiama skatinti ES ir šešių Rytų kaimynių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – politinę asociaciją ir ekonominę integraciją. Aukščiausiojo lygio susitikimai vyksta kas dvejus metus, pastarasis 2015 m. įvyko Latvijos sostinėje Rygoje.

Išsamiau apie ES ir Rytų partnerystės proveržį galite skaityti L. Andrikienės naujienlaiškyje.