2018.01.30

ES paramą panaudokime pagalbos fondo kūrimui

Europos Komisija patvirtino įgyvendinimo reglamentą, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją. Tai daugiau nei 4 kartus mažesnė suma nei ta, kurios buvo tikėtasi.

Europos Komisija (EK) pagaliau patvirtino įgyvendinimo reglamentą, kuriuo nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją. Tai daugiau nei 4 kartus mažesnė suma nei ta, kurios buvo tikėtasi. Natūralu, kad šalies žemdirbiai pasijuto nuvilti. Tiesa, EK leidžia ES paramos lėšas papildyti iki tokio pat dydžio nacionalinėmis priemokomis, tačiau dabartinė šalies Vyriausybė net neužsimena apie šią galimybę, be to, 2018 m. biudžete tokia nacionalinė parama nėra net numatyta.

„Kyla klausimas, kaip gautas ES lėšas panaudoti? Nei Žemės ūkio ministerija, nei Vyriausybė dar nėra apsisprendusios. Vienu atveju galvojama šias lėšas panaudoti kompensuojant praėjusių metų patirtus nuostolius, kitu atveju – jas skirti šiais metais patirtų nuostolių kompensavimui. Viena aišku, kad EK skirtas lėšas paskirsčius visiems nukentėjusiems nuo liūčių, ji menkai tepagelbės ūkininkams – už hektarą išeis vos po kelis eurus“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų  frakcijos narys Kazys Starkevičius.

Skeptiškai vertintina ir pati ES paramos kompensavimo tvarka. EK patvirtintame reglamente numatyta, kad kompensacija bus skiriama už plotą, kurio dėl 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesių liūčių ir potvynių nebegalima naudoti žieminių sėjai, arba jau užsėtą, tačiau dėl šios priežasties prarastą 2018-2019 m. prekybos derliui auginti skirtą plotą. Nurodyto žemės ploto hektarų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. viso ūkininko žieminių sėjai skirto ploto. Be to, ūkininkai tai pačiai žalai kompensuoti neturi būti gavę jokios nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba ES finansinės paramos. Todėl tikėtina, kad ir patyrę nuostolių, ne visi nukentėję šia parama galės pasinaudoti.

„Įvertinus menką EK skirtos paramos dydį bei nemenkus reikalavimus paramai gauti, peršasi išvada, jog reikia ieškoti kitų racionalių būdų šios paramos panaudojimui, kad ir bendriems žemės ūkio reikalams. Jau praeitų metų gruodžio pabaigoje kreipiausi į Vyriausybę siūlydamas šią EK skirtą paramą panaudoti kaip pradinį įnašą Žemės ūkio stabilizavimo fondo formavimui, į jį dar nukreipiant į Žemės ūkio garantinį fondą grįžtančias lėšas. Žemės ūkio stabilizavimo fondas galėtų būti papildytas dar 9,120 mln. eurų, jeigu Vyriausybė pasinaudotų EK leidimu nuostolių kompensavimui skirti nacionalines lėšas“, – pažymėjo parlamentaras.

Įvertindamas nedidelę EK Lietuvai žemdirbių patirtų nuostolių kompensavimui skirtą lėšų sumą bei matant Vyriausybės neapsisprendimą dėl šių lėšų panaudojimo, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas pakartotinai siūlo Vyriausybei bei Žemės ūkio ministerijai neišbarstyti šių paramos lėšų visiems po truputį, nes tai jokios apčiuopiamos naudos neduos nei ūkininkui, nei valstybei.

K. Starkevičius ragina Seimo IV pavasario sesijoje kuo greičiau priimti beveik prieš dvejus metus teiktą Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektą, kurio esmė – Žemės ūkio stabilizavimo fondo įteisinimas. Iki to laiko Žemės ūkio ministerija galėtų parengti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

„Tikiu, kad šis kelias būtų geriausias, siekiant racionaliai panaudoti EK Lietuvai skirtas paramos lėšas“, – teigė K. Starkevičius.

Kitos aktualijos

daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti