2020.03.27

„Europos Sąjungos skiriamas daugiau nei vienas trilijonas eurų – stiprus atsakas į koronaviruso sukeltą krizę“

„Europos Sąjungos skiriamas daugiau nei vienas trilijonas eurų – stiprus atsakas į koronaviruso sukeltą krizę“

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius teigia, kad šių dienų Europos Sąjungos reakcija ir skiriami pinigai siekiant įveikti koronaviruso pandemijos pasekmes – liudija stiprų ES atsaką į krizę.

„Prisimenant 2008-2012 m. ekonominę krizę, kurią teko išgyventi dirbant Lietuvos Vyriausybėje, tai šių dienų Europos Sąjungos reakcija – tiek Europos centrinio banko sprendimas skirti 750 mlrd. eurų, tiek vakar Europos Parlamente priimti sprendimai dėl įvairių finansinių instrumentų, siekiančių apie 40 mlrd. eurų, taip pat apie 400 mlrd. eurų iš Europos stabilumo mechanizmo – visa tai liudija stiprų Europos Sąjungos atsaką į šią ekonominę krizę“, – pažymėjo A. Kubilius.

Parlamentaras nesutinka su pasigirstančiomis nuomonėmis, kad Europos Sąjunga nesėkmingai kovoja su koronaviruso pandemijos sukelta krize.

„Nors ir pačiame Europos Parlamente pasigirsta pasisakymų, kad Europos Sąjunga nesėkmingai kovoja su krize, nepadeda šalims narėms tiek medicinine įranga, tiek įveikiant ekonominę krizę, bet, mano įsitikinimu, tai nėra teisingi ir objektyvūs pareiškimai“, – sakė politikas.

A. Kubiliaus teigimu, skųstis, kad Europos Sąjunga yra nepajėgi – nėra teisinga, o tokią nuostatą kaip tik plėtoja Kremlius.

EP narė Rasa Juknevičienė jam paantrino, kad skleidžiamą propagandinį naratyvą apie neva žlugusią Europos Sąjungą taip pat pastebėjo Rusijos viešojoje erdvėje prieš savaitę.

„Daugelis žmonių kitaip įsivaizduoja Europos Sąjungą – ypač sveikatos apsaugos srityje. Iš tikrųjų, turbūt ateityje bus diskusijų šiuo klausimu: kokia ateityje bus Europos Sąjunga, kiek ir kokių funkcijų ji turi turėti ateityje. Noriu priminti, kad sveikatos apsauga, pagal pasirašytas visas sutartis stojant į ES, yra nacionalinių valstybių kompetencija“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad po šios pandemijos reikės diskutuoti apie krizių valdymą.

„Manau, kad kils diskusija, kiek Europos Sąjunga turi pati gebėti atsakyti į tokias krizes, t.y. tam tikra saugumo dimensija. Iki šiol Lietuva gana atsargiai žiūrėjo į diskusijas, ar privalo Europos Sąjunga turėti pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Iki šiol buvo galvojama apie fizinį karą, kai kas nors ginklu užpuola Europos Sąjungą, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad tų gebėjimų reikia, reikia daugiau koordinuoto veikimo. Nacionalinės valstybės turės dėl to konkrečiai sutarti“, – sakė R. Juknevičienė.

Europarlamentaro A. Kubiliaus teigimu, pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje, trečiadienį vykusio Europos liaudies frakcijos posėdžio, skirto pasirengti EP plenarinei sesijai, metu, 180 jos narių buvo sujungti į vieną telekonferenciją – o tai užtikrino galimybę dirbti būnant toli nuo Briuselio.

EP narė Rasa Juknevičienė pasidžiaugė, kad platformą tokiems Europos Parlamento vaizdo posėdžiams sukūrė lietuvių kompanija „InteractioApp“. 

Daugelio šalių, taip pat ir Lietuvos europarlamentarai EP surengtoje neeilinėje plenarinėje sesijoje ketvirtadienį pirmą kartą dalyvavo ir balsavo per nuotolį.

Kitos aktualijos

2020.06.05

G. Landsbergis: „Valstiečiai kišasi į ikiteisminį tyrimą, kuriame patys gali tapti įtariamaisiais“

G. Landsbergis: „Valstiečiai kišasi į ikiteisminį tyrimą, kuriame patys gali tapti įtariamaisiais“
Skaityti daugiau
2020.06.05

ŽLUGO PLANAI PANAIKINTI VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ DISKRIMINACIJĄ ĮSTAIGOSE

ŽLUGO PLANAI PANAIKINTI VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONIŲ DISKRIMINACIJĄ ĮSTAIGOSE
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti