2016.03.08

Viešumas geriausiai stabdo valdžios korupciją ir saugo demokratiją

Šiuo metu socialdemokratų ir kitų valdančiųjų gretose kilusi panika dėl visuomenei atskleistų jų valdymo būdų ir nomenklatūrinių sprendimų praktikų perauga į pavojingas demokratinei sistemai tendencijas ir politinės galios demonstravimo grimasas.

Grasinimai siaurinti nepriklausomos teisėsaugos galias, siūlymai keisti teisėsaugos institucijų pavaldumą, teisingumo ministro tarpininkavimas keliose bylose figūruojančiam Ričardui Malinauskui susitinkant su generaliniu prokuroru ir galiausiai, prokuroro, tiriančio korupcijos bylas, ir jo šeimos narių bauginimas jų asmeninėje aplinkoje, rodo, kad labai greitai pasiekėme neįtikėtiną demokratinės politikos standartų dugną.

Valdantiesiems nebeveikia jokie politinės etikos ar kultūros stabdžiai.

Todėl šiuo metu kilusioje diskusijoje dėl teisėsaugos Antikorupcijos komisijai teisėtai perduotų pokalbių išklotinių bei kitų atliekamų tyrimų, susijusių su korupcija valdančiųjų gretose, vienareikšmiškai pasisakau už dar didesnį viešumą. Reikėtų įstatymiškai nustatyti netgi privalomą tvarką, kad visų, su aukštais valstybės pareigūnais susijusių ikiteisminių tyrimų medžiaga, jiems pasibaigus, būtų viešinama.

Todėl reikia tik džiaugtis, kad skandalingo spaudimo vyriausybės nariams dėl Vijūnėlės dvaro tyrimo medžiaga paviešinta ir žmonės gali ne iš gandų matyti ir suprasti, kaip dirba jų rinktų partijų atstovai Vyriausybėje ir Seime.

Deja, paaiškėjo apgailėtini dalykai kaip iš tikrųjų priiminėjami sprendimai vyriausybėje. Argi grįžtame į laikus, kai nomenklatūra turėjo atskiras taisykles ir kitas galimybes nei eiliniai žmonės? Kaip po to jaustis eiliniam Lietuvos piliečiui? Ar tikrai kiekvienas pilietis gali skambinti ministrui ir reikalauti jam reikalingo nutarimo, jei jis nori įsigyti kokį sklypuką saugomose teritorijose prie kokio ežeriuko ar upės. Kaip gali žmogus pasitikėti demokratija, kai akivaizdžiai pažeidžiamas pamatinis jos principas – visi lygūs prieš įstatymą?

Ar galima kalbėti apie teisingumą, kai ministras ir premjeras naudoja valdžią ne bendram interesui užtikrinti, o dirba kažkieno asmeniniam interesui. Negana to, dirba ir prieš prokuratūrą, kuri bando apginti viešąjį interesą. Kaip po to jaustis prokurorams? Kaip jie gali toliau tikėti valstybe?

Visiškai aišku, kad toks aukšto rango politikų veikimas yra visiškai netinkamas ir nepriimtinas, todėl viešai apsimelavęs, prezidentės pasitikėjimo nebeturintis, nieko reikšmingo nenuveikęs Aplinkos ministras K. Trečiokas jau turėjo nedelsdamas atsistatydinti arba būti atstatydintas premjero. Tačiau ir pats viešai apsimelavęs premjeras ne tik saugo ministrą, bet ir visiškai ignoruoja kitų savo koalicijos partnerių veiksmus.

Yra visiškai nepriimtina, kad valdantieji įvairiais būdais bando daryti spaudimą teisėsaugai, taikydami netgi teisėsaugos atstovų šeimos narių psichologinio terorizavimo metodus.

Tokie metodai, kai politikai daro piketus prie prokuroro, tiriančio korupcijos bylas, asmeninių namų – kai viešai ir specialiai demonstruojama, kur jis gyvena ir bauginama jo žmona bei nepilnamečiai vaikai, yra savo esme kriminaliniai metodai. Tai grąžina Lietuvą du dešimtmečius atgal į „Vilniaus brigados” siautėjimo laikus.

Galima įvairiai vertinti teismų sprendimus ar prokurorų veiklą, tačiau būtina pateisinti žmonių lūkesčius Lietuvoje turėti stiprią, nepriklausomą teisėsaugą. Viešumas yra vienas pagrindinių saugiklių.

Kitos aktualijos

2020.09.23

Po A. Navalno apnuodijimo – siūlymas griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto

Po A. Navalno apnuodijimo – siūlymas griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti „Nord Stream 2“ projekto
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti