Priartėjome prie atskaitos taško. Chronometras netrukus bus įjungtas, starto linija jau ryškėja. „Lietuva“ kaip užsisklendusio elito projektas netrukus pasieks finišą. Pasipūtusi elito Lietuva nesugebėjo savyje rasti jėgų atsiverti ir susijungti su pasaulio Lietuva – 114 Seimo narių ir jų atstovaujamų daugumos Lietuvos rinkėjų viltys buvo palaidotos Konstituciniame teisme.

Labai įtakingi, aukšti elito Lietuvos atstovai pasistengė apginti Konstituciją nuo savo žmonių, pabėgusių į kitas ES ir NATO šalis, nuo šio elito sukurto skurdo, didėjančios atskirties, neteisybės ir tris dešimtmečius trunkančio nežmogiškumo. Elitas pasakė – mes nė piršto nepajudinsime, kad Jums atsivertume, jau visus 27 metus darome viską, kad būtų gera tik mums, t.y. tiems, kurie dalinasi valdžia ir pinigais, o jeigu Jūs norite būti mūsų projekto dalimi, turėsite dabar visi eiti prie urnų ir įrodyti, kad esate verti būti lietuviais.

Mes manome, kad Jums nepavyks, todėl ir pasiuntėme Jus kuo toliau. Iš tiesų mums nereikia Jūsų balso, nereikia Jūsų kritikos ar tuo labiau bandymų pakeisti Lietuvą kaip elito projektą. Mums gera ir taip. Mes dalinamės Jūsų pinigus, lupame nuo Jūsų devynis kailius, keliame kainas, dalinamės valdžia, nes mums postai svarbiausia. Mes nesikeičiame jau tris dešimtmečius ir keistis tikrai nenorime. Mes geriau iš Jūsų pasišaipysime ir eilinį kartą pamokysime, kaip reikia gyventi. Jeigu Jūsų dar daugiau emigruos – jokių problemų, mes atkursime sovietinius kolūkius, išlaikytinių rojų regionuose, kiekvienoje žinyboje, sostinėje ar kitose mūsų valdžios atstovybėse. Lietuva buvo ir bus valdžiažmogių šalis, kurių garbę ir orumą gins Konstitucija – žmonės, jeigu nori, tegu ginasi patys, todėl, beje, ir atėmėme teisę jiems tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį teismą.

Ar gali būti kitaip? Žinoma, gali. Tik privalome visi sukilti. Visi, kuriems rūpi Lietuva, jos išvykstanti ateities ir jaunimas. Būsimame referendume dėl pilietybės išlaikymo (dėl kurio terminų, formuluočių, apimties, organizavimo modalumų iki Šv. Kalėdų sutars politiniai lyderiai) mes, šios šalies piliečiai, galime laimėti kelis dalykus:

• Įrodyti elito Lietuvos atstovams, kad jų projektas jau pasiekė finišo tiesiąją. Kad valdžią perimame mes, šios šalies piliečiai, išvyti tiek už savo šalies ribų, tiek už stiklinio Vilniaus burbulo. Kiekvienas iš mūsų per pastaruosius 27 metus prarado savo artimuosius – sūnus, dukteris, tėvus, senelius ar net šeimas, kurių dalis išvyko neapsikentę vergijos, atsilikimo, sovietinių kolūkių, kuriuos plutokratinis elitas puoselėja Lietuvoje.
• Įtvirtinti Lietuvą, kuri niekada nesumažės iki dviejų milijonų, tačiau, išaugs iki keturių ar gal net penkių.
• Išplėsti Lietuvos ribas ne tik regione, Europoje, bet ir visame pasaulyje – prisijungti tolimas, tačiau iki skausmo gerai pažįstamas teritorijas Čikagoje, Kalifornijoje, Pensilvanijoje ir kitur JAV, Toronte, Londone, Peterborough, angliškame Bostone, Dubline, Osle ir kituose Norvegijos lietuvių namuose, Stokholme, Frankfurte bei Vasario 16 gimnazijoje, Suvalkų krašte ir visur kitur, kur lietuvybę išlaiko daugiau nei du šimtai pačių lietuvių (deja, ne Lietuvos valstybės) išlaikomų lituanistinių mokyklėlių, nuostabių meilės ir lietuvybės žiburių – tokių kaip mokykla „Obelelė“, šią savaitę švenčianti savo pirmą dešimtmetį Londone.
• Tiesiog atkurti mūsų imperiją, kurią jau buvome sukūrę mūsų regione, pasitikėdami savo tapatybės daugialypiškumu, atvirumu, ekumeniškumu, pritraukdami visus burtis aplink mus, pasikliauti mūsų lyderyste. Atkurti tokį Vilniaus ir Lietuvos identitetą, kuriame tilptų visa mūsų istorija, visi mūsų užkariavimai, visa mūsų regioninė ir transatlantinė didybė. Kuriame tolerancija, pagarba žmogaus orumui su visais natūraliais jo skirtumais, meilė ir tiltai, harmonija, o ne bukas skaldymas ir valdymas, neapykanta ir kitokia sovietinė Azija imtų viršų.
• Panaikintume dabartinio elito įtvirtintą skurdą ir šiuolaikinę vergystę tiek pačioje Lietuvoje, tiek lietuviškos mafijos (lyg ranka rankon dirbančios su dabartiniu elitu) prižiūrimose Vidurio Anglijos ir kitose vergystės teritorijose.
• Sugriautume nomenklatūrinę demokratiją – tiesiog visose partijose įveiktume sovietinius žmonės, nesugebančių žvelgti pirmyn, traukiančius mūsų valstybę į praeitį.
• Atvestume į savo šalį geriausias patirtis, kurias patyrėme užsienyje, praturtintume sovietinio režimo išdegintas žemes ir sielas savo įvairialype patirtimi visame pasaulyje.
• Kiekvienas iš mūsų atsivestų bent po vieną investuotoją, kuris prikeltų mūsų kaimą ar miestą, taip kaip jau prisikėlė Vilnius ar jau keliasi Kaunas, kuriuos iš užmaršties į pasaulio miestų lyderių gretas grąžina pasaulio lietuviai, įkalbėję geriausius pasaulio vardus prisidėti prie Lietuvos kūrybos.
• Sukurtume Lietuvą, pačią geriausią valstybę lietuviams gyventi, dirbti, užsidirbti, auginti savo vaikus, mokytis ir mokyti kitus. Lietuvą kaip Šveicariją, kaip Šiaurės Izraelį ar Pietų Korėją. Lietuvą, sujungtą šimtais tūkstančių gyvų saitų su būsima pasaulio Šveicarija – Jungtine Karalyste – pirma valstybe, kuriai atsivers galingiausia ir laisviausia pasaulio demokratija – JAV. Būdami ES piliečiai, tačiau kartu ir šios laisviausios ir mums artimiausios anglosaksiškos erdvės piliečiai būsime nenugalimi. Būsime lyderiai.
• Išplėstume mūsų įtakos zonos toli iki Kaukazo, Juodosios jūros, Maskvos, kadangi pasaulio Lietuva sugeba sutelkti ne tik regioną, bet ir daugelio svarbiausių laisvų šio pasaulio šalių vardan laisvos ir nedalomos Europos, kurios kūrimą Putinui pavyko sustabdyti.

Apibendrinant, mes laimėsime:prieš atsilikimą, uždarumą, įtarumą, trumparegystę, sovietizmą, prieš aziją, kuris mus vis dar iš vidaus kankina.

Už Lietuvą be sovietinės praeities. Už ateities Lietuvą. Už pasaulio Lietuvą. Už mylinčią Lietuvą. Už kuriančią, o ne išgyvenančią Lietuvą. Už Lietuvą lyderę. Už pasaulio Lietuvą. Už nugalinčią Lietuvą.