Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad nė viena kilovatvalandė Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros negalės būti parduota Lietuvoje komerciniais tikslais, nes tai draudžia įstatymas.

Tai sveikintinas pareiškimas, šios nuostatos bus labai svarbu laikytis. Tai išties veiksminga priemonė, neleisianti Baltarusijai gauti valiutinių įplaukų, kurių buvo tikimasi ir kurios buvo įskaičiuojamos į jėgainės statybos kaštų atsipirkimą. Nacionalinis sutarimas šiuo klausimu yra ypač svarbus, nes kuo labiau artės jėgainės veikimo pradžia, tuo didesnį spaudimą priimti baltarusišką elektrą patirsime ne tik iš Minsko ar Maskvos, bet ir iš kai kurių Briuselio veikėjų.

Matydama mūsų įstatymą bei tvirtas nuostatas, Baltarusija ėmėsi šiek tiek keisti savo planus. Dabar daug kalbama apie tai, kad teks uždaryti dalį dujinių kogeneracinių jėgainių, kurios žiemą tiekia šilumą miestų gyventojams. Jose numatoma įrengti galingus elektrinius boilerius, kurie naudotų perteklinę Astravo jėgainėje pagamintą elektrą. Skaičiuojama, kad tokio plano įgyvendinimas galėtų kainuoti mažiausiai 700 mln. dolerių, o ir jo vykdymas užtruks ne kelis mėnesius.

Siekdama užsitikrinti reikiamus galios rezervus Astravo AE, Baltarusija derasi su Eurazijos plėtros banku dėl 1 mlrd. Eurų paskolos naujoms bendros 800 MW galios dujinėms jėgainės statyti. 

Tai tikrai nemažins Astravo elektros savikainos, be to tuos šimtus milijonų dar reikės kažkur gauti, o po to grąžinti su palūkanomis. Paleidus AE teks taip pat pradėti grąžinti panašaus dydžio paskola Kinijai, už kurią įrengta jėgainės pajungimo infrastruktūra. Net jei ir pavyktų įkalbėti Rusiją pagerinti 10 mlrd. dolerių dydžio jėgainės statybai skirtos paskolos grąžinimo sąlygas, elektros energijos kainą gyventojams ir pramonei veikiausiai kokiu nors paslėptu būdu teks dotuoti. Kiek laiko Baltarusijos valdžia turės kantrybės tai daryti nėra aišku, tačiau akivaizdu, kad Minsko valdžiai tai taps sunkia finansine girnapuse, kuri bus pakabinta po kaklu jau pirmą jėgainės veikimo dieną.

Spaudžiant kreditoriams, savaime suprantama, kad Baltarusijos Vyriausybei bus keliamas uždavinys „prastumti“ Astravo elektrą į Europos sąjungos rinkas kokiais nors aplinkiniais būdais. Daug tikimasi iš Latvijos, kurios valdžia kol kas nepasakė „ne“ Astravo elektrai ir veda aktyvų dialogą su Lukašenkos režimu, tikinti į savo uostus nukreipti Baltarusijos eksporto srautus. Praskynus kelią į Latviją, nors ir su nedidelėmis eksporto apimtimis, kada nors ateityje įvykus politiniams pokyčiams būtų galima tikėtis palenkti ir Lietuvą, į kurią srautai galėtų būti nepalyginamai didesni.

Tačiau tiesiogiai eksportuoti elektrą iš Baltarusijos į Latviją nėra galimybių, nes tarp šių šalių nėra reikiamos galios elektros perdavimo linijų. Vis dėl to elektra iš Baltarusijos į Latviją esančiomis jungtimis gali patekti per Lietuvoje esančią Ignalinos skirstyklą. Latvija taip pat turi tiesioginę jungtį su Rusija. Štai dėl šių aplinkybių ir atsiranda galimybės manipuliuoti fiziniais ir komerciniais pralaidumais taip, kad elektra iš Baltarusijos statomos Astravo AE patektų į Latvijos elektros rinką.

Šiuo metu yra įgyvendinamas Ignalinos skirstyklos pertvarkos projektas, tačiau nenumatoma, kad jį įgyvendinus būtų panaikinta tiesioginių srautų iš Baltarusijos į Latviją galimybė. Nėra aišku, kodėl taip daroma, todėl būtų visiškai suprantama, jei šį įslaptintą projektą įgyvendinanti įmonė bei Energetikos ministerija plačiau paaiškintų jo tikslus visuomenei. Nes kol kas atrodo, kad projektas nė kiek neprisideda prie sinchronizavimo su Europa, tačiau visiškai atitinka Baltarusijos ir Rusijos interesus. Gal kaip tik dėl to jis ir yra įslaptintas?

Būtų geriausia, jei pradėjus veikti Astravo elektrinei tiesioginių jungčių iš Baltarusijos į Ignaliną ar Uteną, kaip yra numatoma, apskritai nebeliktų. Tuomet žymiai sumažėtų ne tik galimybės baltarusiškai elektrai patekti į Latvijos rinką bet ir panaudoti elektros energetikos sistemos patikimumui reikalingus elektros srautus iš Baltarusijos į Lietuvą Astravo elektrinės poreikiams tenkinti.