V. Kernagis
2016.09.15

Iš kokių vadovėlių mokysis mūsų vaikai?

Ne taip seniai prekybos centruose buvo siūlomos nuolaidos ir akcijos kuprinėms, pieštukams ir kitoms mokyklinėms prekėms, kas leido užuosti nenumaldomai artėjančius mokslo metus. Kaip ir prieš kiekvienų mokslo metų pradžią, su savo sūnumi, būsimu šeštoku Nojumi, kaip ir kiti tėvai, aprūpinome savo atžalas mokslui reikalingomis priemonėmis ir literatūra. Šiuo atveju verta išskirti literatūrą – vadovėlius, iš kurių ateinančius metus mokysis mūsų vaikai.

Ne taip seniai prekybos centruose buvo siūlomos nuolaidos ir akcijos kuprinėms, pieštukams ir kitoms mokyklinėms prekėms, kas leido užuosti nenumaldomai artėjančius mokslo metus. Kaip ir prieš kiekvienų mokslo metų pradžią, su savo sūnumi, būsimu šeštoku Nojumi, kaip ir kiti tėvai, aprūpinome savo atžalas mokslui reikalingomis priemonėmis ir literatūra. Šiuo atveju verta išskirti literatūrą – vadovėlius, iš kurių ateinančius metus mokysis mūsų vaikai.

Nuo rugsėjo 1 d. dauguma moksleivių kasdien nešasi tas pačias sunkias, pasenusias, apiplyšusias ir nepatrauklias ugdymo knygas. Šiuose per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį leistuose vadovėliuose informacija pateikiama ne interaktyviai, kartais pertekliniu būdu, o kieti kartoniniai viršeliai lemia, jog mano ir Jūsų vaikams kasdien į mokyklą reikia tempti vos ne kareivinės kuprinės svorio nešulį. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo liūdną tendenciją – labai lėtai vykstantis ugdymo turinio atnaujinimas neigiamai atsiliepia moksleivių rezultatams. Iš to plaukia kiti neraminantys reiškiniai Lietuvos mokyklose – didėjanti atskirtis tarp geriausiai ir blogiausiai besimokančių moksleivių bei, kaip praneša Nacionalinio egzaminų centro ataskaita, ryškiai auga skaičius mokinių, kuriems trūksta bendrojo raštingumo pagrindų.

Suomija, Estija ir Lenkija, pagal PISA (Programme For International Student Assessment) tyrimo rezultatus, pasiekė ženkliausią teigiamą pokytį mokinių rezultatų kategorijoje, kai radikaliai atnaujino savo ugdymo turinį. Ir čia kalbama ne tik apie knygų (vadovėlių) atnaujinimą, kurie yra įduodami į rankas moksleiviui, kad jis „iškaltų’’ tam tikrą temą. Pagal PISA tyrimą, trys minėtos šalys puikiausiai suderino naujų vadovėlių įdiegimą kartu su pedagogų programos atnaujinimu. Ataskaitoje akcentuojama, jog kaip mūšyje svarbiausias vadovaujantysis, taip mokykloje svarbiausias yra mokytojas. Jis privalo būti aprūpintas adekvačiu ugdymo turiniu, geromis mokymo priemonėmis. Negalima švaistyti brangaus mokytojų laiko rengiant mokymosi priemones. Mokytojo darbas – ugdyti!

Šiuolaikiniams Lietuvos mokiniams reikia naujo turinio, o mokytojams – naujų žinių ir gebėjimų, kaip tą turinį perteikti. Visgi pati parankiausia ugdymo priemonė mokykloje yra vadovėlis, kuris leidžia daugiau laiko skirti mokiniams, įgalina palyginti rezultatus, geriau informuoja tėvus ir padeda mokytis savarankiškai.

Taigi nors vadovėlis negali garantuoti absoliučiai pozityvių rezultatų, tačiau jo kokybė ar nekokybė reikšmingai prisideda prie bendrųjų mokinių pasiekimų.

Lietuva šiuo metu vaikams nuperka vos po vieną naują vadovėlį per metus. Norint kardinaliai atnaujinti ugdymo turinį, reikėtų nupirkti po 4,5 vadovėlius per vienus metus (jeigu 1 vadovėlis būtų keičiamas kas 4 metus). Pagal dabartinius tempus, visų vadovėlių atnaujinimas Lietuvoje užtruks apie 15 metų. Esame gana apverktinoje padėtyje.

Galų gale reikia nedelsiant imtis veiksmingų sprendimų ir eliminuoti mokymosi turinio problemą. Pirmasis žingsnis, kuris padėtų ją įveikti – griežtesnė mokinio krepšelio panaudojimo kontrolė. Privalu užtikrinti, jog vadovėliams ir kitoms ugdymo priemonėms skiriama suma yra ne mažesnė nei 80 proc. rekomenduojamo dydžio, t.y. 16,22 EUR / 1 mokiniui.  Dabar ši suma nesiekia net 20 proc., o savivaldybės deklaruojamos mokinio krepšelio lėšos ugdymo priemonėms prasilenkia su ugdymo įstaigų pateikiamais duomenimis. Savivaldybės skelbia, jog mokinio krepšelio lėšos skirtos vadovėliams ir kitoms ugdymo priemonėms 2015 m. siekė 12,6 mln. Eur per metus, o mokyklų duomenimis, kaip skelbia ŠMM atlikta apklausa, skirta 1,5 mln. Eur. Tai yra net 11 mln. Eur mažiau nei savivaldybių duomenimis, arba penkis kartus mažesnė suma negu mokinio krepšelio metodikoje nurodyta privaloma suma, kuri privalo būti skirta mokymo priemonėms.

Žinoma, jog absoliučiai skirtinga situacija yra privačiose ir papildomai iš tėvų ir rėmėjų lėšas surenkančiose nevalstybinėse mokyklose. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje vadovėliams ir mokymo priemonėms išleidžiama 98 procentais (!) daugiau nei tam gaunama lėšų iš mokinio krepšelio; informacinių komunikacinių technologijų diegimui – 225 proc. daugiau, o mokytojų kvalifikacijai – 121 proc. daugiau.

Antrasis būtinas žingsnis eliminuojant mokymosi produktyvumo problemą –  ugdymo įstaigų efektyvumo didinimas. Šiuo metu mokinių skaičiui mažėjant sparčiau nei mokytojų ir mokyklų skaičiui, vidutinės mokyklos dydis nesiekia 300 mokinių. Taip pat, kaip reikia mažinti valstybės aparatą ir biurokratiją, panašiai ir švietimo sektoriuje – privalu mažinti administracinius kaštus, atsisakyti perteklinių patalpų bei optimizuoti kompleksines klases.

Trečiasis žingsnis. Esminė mokyklų pertvarka, formuojant mokyklų su keliais filialais tinklus ir nustatant minimalų mokinių skaičių mokykloje. Rekomenduojamas optimalus plotas vienam vaikui  – apie 10 kv. m. Šį dydį 2014 metais viršijo apie 80 proc. Lietuvos mokyklų. Nepaisant mokyklų reorganizacijos, kai kuriose savivaldybėse kas antra mokykla – tuščia.

Jeigu nebus įgyvendinti bent jau šie sprendimo būdai, kentės mokiniai ir mokytojai. Toliau tuštės mokyklų pastatai, mokytojai ir mokiniai bus nepakankamai aprūpinti ugdymo priemonėmis, augs atotrūkis tarp mokinių, vyksiančių tęsti studijas į geriausius pasaulio ir Europos universitetus bei tarp visiškai demotyvuotų, užmirštų mokinių.

Visai švietimo sistemai – nuo priešmokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo – reikia reformų, o ugdymo priemonių atnaujinimas galėtų (ir turėtų) būti vienas iš pirmųjų esminių žingsnių. Kad Lietuvos mokiniai nebūtų kaip garsiajame Pink Floyd Another Brick In The Wall klipe – pilkos lėlės, žygiuojančos į mėsmalę. Lietuvos mokiniai turi būti šviesūs, kūrybingi ir gebantys mąstyti, o užaugę turi jausti atsakomybę už savo valstybę.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų