Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas situaciją dėl skandalingo Premjero keliuko istorijos, konstatuoja, kad moraliniai valdančiųjų standartai nusirito į praeitį kelius dešimtmečius
„Prireiks dar ne vienos kadencijos, kad betvarkę, kurią susisiekimo ministras įnešė į ministeriją, pavyks sutvarkyti. Mano pozicija nesikeičia – neprisiimdamas atsakomybės jis žemyn tempia visą Vyriausybę ir uždeda jai tokį ne kokybės ženklą. Premjeras tuo pačiu dengdamas šį ministrą, daro sau didžiulę politinę žalą, ypač dabar bėgdamas nuo žurnalistų, nuo atsakymų apie prie namų tiesiamą keliuką. Ir dar visa ta paviešinta buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio informacija, – jog Saulius Skvernelis domėjosi galimybėmis, kaip keliukas galėtų būti nutiestas – sudaro įspūdį, kad Premjeras turėdamas susisiekimo ministrą R. Masiulį, gerai vertinamą visuomenėje, gal net pernelyg gerai vertinamą jo akimis, kuris, matote, atsisako tiesti keliuką, jį patraukia, suranda kitą ministrą ir staiga keliukas, kaip ištraukus iš burtininko skrybėlės, ima ir atsiranda. Netikėtai, per keletą savaičių, neva niekas to nežinojo, net pats Premjeras, kuris važinėja juo į darbą. Tada Premjeras ministrą užsistoją savo plačia krūtine, ir pareiškia, kad ministras J. Narkevičius gali toliau dirbti. Bet kodėl? Gal jie susitarę, gal pats S. Skvernelis bijo, kad tas ministras išeis ir papasakos, kas, kaip ir ko prašė? Tuomet abu jie tampa suokalbininkais, tad apie kokį nors etinį standartą nebegalime kalbėti. Prisiminkime, kai A. Šleževičius atsiėmė indelį, kai žinojo pirmas apie gręsiančią krizę. Jo paties partijos nominuotas Prezidentas A. Brazauskas, neturėjo ką daryti – pasakė, kad tuo žmogumi nepasitiki ir Seimas balsavo. Ir mes kalbame apie gūdžius LDDP laikus, 1992-1996 m. kadenciją. Tai man susidaro įspūdis, kad dabar standartai yra žemesni. Aš niekada gyvenime nemaniau, kad galėsiu pasakyti, kad A. Brazausko ir A. Šleževičiaus standartai buvo aukštesni, bet štai, matome patys, – pažymėjo G. Landsbergis. – Mes kiekvienas iš savo šeimos, tėvų, mokyklos savyje turim nedidelę etikos komisiją, kuri vadinasi sąžinė. Reiktų jos paklausti, ar čia viskas tvarkoj. Bei jei žmonėms sąžinė išjungta, off raudona lemputė dega, tai padėti nebegalime“.
Plačiau komentuodamas dabar svarstomą valdančiųjų biudžeto projektą, G. Landsbergis pripažino, jog tokios betvarkės matyto jam dar neteko.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad šis biudžetas – raitelis be galvos. Tokios betvarkės nesam dar turėję. Jau pernai atrodė, kad pasiektas dugnas – užimta ministerija, visuomenė nepatenkinta, daugybė visuomenės grupių įsiskaudinusios ir neišgirstos. Bet vis tiek jautėsi, kad buvo kažkokia strategija, buvo kažkokie sprendimai, kažkoks centras, Premjeras prisiėmė atsakomybę. Dabar – nebėra. Jei kalbėtume apie netikėtumus, kurie gali atsitikti, yra nemaža tikimybė, jog Seime gali nesulaukti palaikymo papildomi mokestiniai pasiūlymai. Ar gali LVŽS susitelkti automobilių mokesčiui, kuris palies 200 000 automobilių savininkų valstybėje, – man sunku pasakyti. Nepaaiškintas, mažiausiai keturis kartus keistas mokestinis pasiūlymas, kurio paskutinė išvada, jog tokia grupė žmonių bus apmokestinta, nemanau, kad labai sklandžiai praeis. Jei kalbėti apie netikėtumus, tai jų gali būti surenkamų pinigų pusėje. Ir tada mums atsiranda įdomių klausimų, tarkime, kaip tada biudžetas subalansuojamas ir kieno sąskaita? Gal reiks atsisakyti vaiko pinigų, ar taupyti medikų sąskaita, nors ir dabar 600 mln. e., turėję būti skirti medicinos sričiai – padėti į rezervą. Tai gal tą rezervą didins, dar atims kokį 100 ml. e. iš medikų dėl subalansuoto biudžeto?“, – klausė G. Landsbergis.
Kartu TS-LKD lyderis aptarė ir rinkimų kartelės mažinimo projektą, abejodamas, ar valdantieji valstiečiai tikrai paskaičiavo galimus praradimus sumažinus patekimo į Seimą ribą.
„Kai valdančioji dauguma prieš rinkimus, matydama savo krintančius reitingus, imasi keisti rinkimų sistemą – matome valstybės pamatų griovimą. Taip atsitinka Pietų Amerikoje, kai kiekviena partija prieš pabaigą staiga ima ir pertvarko rinkimų sistemą, kad dar kažkiek išbūtų. Tai destabilizuoja politinę sistemą, sukuria landas įvairiems marginalams, radikalas pakliūti į rinkiminį lauką, tačiau dar baisiau, kad kiekviena kita kadencija bus dar nestabilesnė, dar margesnė. Tad gero valstybei čia nėra nieko. Tačiau turime suprasti, kad valdančioji dauguma priimti balsų turi. Vienintelis lieka klausimėlis, ar tikrai valstiečiai yra suskaičiavę naudą sau? Jei jie skaičiuoja, kad šiandien jie irgi laviruoja ties 5 proc. riba, mat paskutinis reitingas parodė 7 proc. populiarumą, o paklaida – 3proc., vadinasi jų reitingas – nuo 4 proc. iki 11 proc. Jei jie šį įstatymą prisiiminėja sau, jei rinkimai staiga labai labai nepasisektų – tada aš suprantu – tai ir valstiečių gelbėjimosi ratas. Bet jei mes įsivaizduojame, kad kituose rinkimuose jie praeina 5 proc. kartelę, galbūt net daugiau surenka, tai landa tam pačiam Nagliui Puteikiui bus padaryta valstiečių sąskaita. Jei Naglis praeis į Seimą su 3 proc., tai kieno jie bus? Na labai abejoju, kad liberalų ar socdemų. Greičiausiai – tai bus protesto balsas iš valstiečių. Vadinasi, jie patys sau išsipjauna vieną taburetės koją, ant kurios sėdi“, – teigė G. Landsbergis.
Visą interviu su TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galite peržiūrėti čia