J. Šiugždinienė
2021.10.15

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?

Nėra lengva išskirti svarbiausius darbus, tačiau tris iš jų privalau paminėti ir papasakoti apie juos plačiau.

Startuos „Tūkstantmečio mokyklų“ programa

Sausio mėnesį startuos ambicinga „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kuri Lietuvoje neturi analogų. Programai numatyta 210 mln. eurų iš „Naujos kartos Lietuva“ plano, dėl kurio jau pasirašyta sutartis su Europos Komisija.

Tai ne statybų ar mokyklų remonto projektas. Šias lėšas norime skirti nuosekliai stiprinti jau esamas mokyklas savivaldybėse, prioritetą teikiant mokykloms, kurioms labiausiai reikia pagalbos.

Manau, kad šiuolaikiška ir įvairių gebėjimų vaikams bei jų poreikiams atvira mokykla turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Visi vaikai turi turėti lygiavertes sąlygas mokytis, nepriklausomai nuo to, kokioje socialinėje, ekonominėje ar kultūrinėje aplinkoje jie auga ir kokių poreikių turi. Neabejoju, kad ši programa padės siekti šio tikslo.

Įgyvendinant programą bus remiamasi šiais principais.

Pirma, bendradarbiaujant su savivaldybėmis bus ieškoma individualių sprendimų ir tariamasi dėl individualių pažangos tikslų pasiekimo konkrečioje savivaldybėje.

Antra, dalyvaujančiose mokyklose bus pritaikytos įtraukiajam ugdymui, kad specialių poreikių turintiems vaikams jose būtų patogu.

Trečia, programoje dalyvaujančių mokyklų mokytojai ir mokyklų vadovai nuosekliai stiprins kompetencijas keliose kryptyse: įtraukiojo, STEAM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika), kultūrinio ir lyderystės ugdymo. Bus tobulinama ir mokyklų infrastruktūra.

Ketvirta, „Tūkstantmečio mokykloje“ ugdymo organizavimas ir valdymas bus grindžiamas mokyklų bendradarbiavimu, kad infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai būtų prieinami ir gretimų mokyklų mokiniams ir mokytojams.

Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti, ką reikėtų patobulinti. Tačiau bus nustatyti ir bendri rodikliai, kuriuos kiekviena savivaldybė, dalyvaudama programoje, turės pasiekti.

Dalyvauti programoje galės teikti viena ar kelios savivaldybės kartu. „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje galės dalyvauti tos mokyklos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių.

Lėšos galės būti skiriamos šioms problemoms spręsti: vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti, jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti (įrengiami sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.), laikantis principo, kad mokyklos būtų pritaikytos visų poreikių vaikams.

„Tūkstantmečio mokyklų“ bendradarbiavimą skatins ir bei metodinę pagalbą teiks Nacionalinėje švietimo agentūroje įsteigta „Tūkstantmečio mokyklų akademija“.

Susitarta dėl švietimo politikos

Simboliška, kad rugsėjo 1-ąją Seime parlamentinių partijų vadovai pasirašė Susitarimą dėl švietimo politikos, kuris taps svarbiausiu orientyru dešimtmečiui ir suteiks postūmį visai švietimo sistemai. Susitarimas leis užtikrinti švietimui būtiną stabilumą, priimamų ilgalaikių sprendimų tęstinumą, reikalingų resursų sutelkimą ir nuoseklų finansavimo augimą.

Tai nėra „dar vienas dokumentas“. Moderavau susitarimo darbo grupei, tad puikiai žinau, apie ką jis yra ir kiek daug darbo jam skyrė įvairių partijų, savivaldybių ir švietimo bendruomenės/tarybos atstovai. Jis iš tiesų gali smarkiai pakeisti jūsų vaikų, vaikaičių galimybes gauti kokybišką išsilavinimą.

Šis susitarimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios partijos ateityje formuos Vyriausybę, jos įsipareigoja įgyvendinti susitarimo veiksmus ir priimti reikalingus sprendimus, kurie leistų užtikrinti numatytą finansavimą.

Ne dėl visų klausimų sutarėme, kai kuriuos klausimus teko palikti paraštėse. Įsipareigojimai, kuriuose kalbama apie būtinybę sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti lygiavertes sąlygas visiems siekti kokybiško išsilavinimo, apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą.

Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, užsienio lietuvių, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą. Taip, iki šiol tokio standarto nėra.

Akcentuotas ir įsipareigojimas įdiegti įtraukiojo ugdymo (atitinkančio kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius) priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.

Susitarime numatyti įsipareigojimai palaikyti atitinkamus sprendimus, reikalingus tvariam finansavimui užtikrinti. Pavyzdžiui, nuo 2022 metų kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 metų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma turėtų siekti ne mažiau kaip 24% nuo BVP vienam gyventojui (2017 m. rodiklis siekė 17,8%, apimtas visas vidurinis išsilavinimas).

Apibrėžti ir sėkmės rodikliai, pagal kuriuos bus vertinama susitarimo įsipareigojimų pasiekimai. Pavyzdžiui, iki 2027 metų ne mažiau kaip 70% 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, turėtų lankyti darželius (2019–2020 m. reikšmė – 46,3%).  2030 metais ne mažiau kaip 35% aštuntą klasę lankiusių mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų turėtų studijuoti aukštojoje mokykloje (dabartinė reikšmė – 25%).

Parengsime sportininkų rengimo modelį

Neabejoju, kad sportininkai Tokijo olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms, tačiau akivaizdu, kad situacija reikalauja permainų. Problemų yra daug, tačiau akcentuosiu kelis dalykus, kurie man atrodo labai svarbūs ir kuriuos būtina spręsti nieko nelaukus.

Pirma, reikia dar kartą įsivertinti strateginių sporto šakų sąrašą. Atidžiai persvarstyti kriterijus. Manau, kad strateginių sporto šakų turėtų būti ne daugiau 15, o dar geriau 10, kad valstybė galėtų užtikrinti reikalingą finansavimą ir pasirengimą.

Antra, turi būti aišku, kad aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimas yra vystomas per federacijas. Prieš keletą metų buvo priimtas daug kritikos sulaukęs sprendimas decentralizuoti medicininį sportininkų aptarnavimą. Tai nebuvo blogas sprendimas, tačiau dauguma mažesnių federacijų tam nebuvo pasiruošę ir finansiškai nepajėgios pačios organizuoti medicininio aprūpinimo. Akivaizdu, kad federacijoms reikia pagalbos įvairiose srityse – pradedant strateginiu veiklos planavimu, efektyviu ir skaidriu finansų valdymu ir baigiant sportininkų motyvavimu.

Trečia, pamainos ir trenerių rengimas. Šalyje trūksta aukštos kvalifikacijos trenerių ir kitų sporto specialistų. Yra problemų su talentingų sportininkų atrankos-identifikavimo, sportininkų rengimo, migravimo tarp sporto organizacijų sistemomis. Treneriai privalo turėti galimybes mokytis visą gyvenimą ir taip prisitaikyti prie sporto rinkos pokyčių bei poreikių. Reikia įvertinti galimybes pertvarkyti sporto specialistų darbo apmokėjimo sistemą visais valdymo lygiais, kad būtų sudarytos sąlygos konkuruoti su kitais ūkio sektoriais šalies ir tarptautinėje darbo rinkose.

Ministerijos suformuota darbo grupė jau dirba, tariamės su sportininkais, treneriais, kitais specialistais.

Tikiuosi, kad rudens Seimo sesijoje pagaliau bus patvirtintas ministerijos parengtas Sporto įstatymo pakeitimo projektas, kuriame suplanuotos aukšto meistriškumo sportininkams labai reikšmingos permainos.

Svarbiausias numatomas pokytis – pasikeitęs finansavimas aukšto meistriškumo sportui. Nuo 2016 m. aukšto meistriškumo sportui skiriamas biudžetas nedidėjo, o įstatymo projekte numatyti pokyčiai leistų jį padvigubinti – nuo €7 mln. iki €14 mln. per metus.

Kita svarbi įstatymo projekte numatyta permaina – didesnės valstybės stipendijos sportininkams. Pasiūlėme išplėsti stipendijas gaunančiųjų ratą: jos būtų skiriamos jauniems sportininkams už 4–6 vietas Europos jaunimo čempionate, 2–3 vietas pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionate iškovotas vietas; taip pat būtų sulyginti olimpinėse, parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse už 1–6 vietas skiriamų stipendijų dydžiai.

Numatytais pakeitimais siekiama sustiprinti skaidrumo reikalavimus sporto federacijų veiklai – atsiranda reikalavimai atlikti finansinių ataskaitų auditą, apibrėžti valdymo organų narių kadencijų skaičių, formuoti nacionalinę rinktinę pagal paskelbtus kriterijus ir sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami pagal aukšto meistriškumo sporto programas ar gauna valstybės stipendiją. Taip pat įstatymo pakeitimai įgalina įsteigti sporto registrą, kuris reikalingas siekiant užtikrinti nuoseklią šalies sporto stebėseną bei priimamų sprendimų skaidrumą.

Be to, jau numatėme padvigubinti ir parolimpiečiams už pergales parolimpiadoje skiriamas premijas.

Sportas garsina Lietuvą, pritraukia turistus, užtikrina šalies žinomumą, įkvepia žmones rinktis sveiką gyvenimo būdą. Todėl būtina sutelkti visas pajėgas ir priimti reikalingus sprendimus.

Jurgita Šiugždinienė, TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, Seimo narė

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų