Gegužės 1-ąją įsigalios žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintas Trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolės pirminėje pašarų gamyboje aprašas, kurio tikslas – mažinti neigiamą poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai, užtikrinti trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolę pirminėje pašarų gamyboje.

Šis aprašas bus taikomas žemės ūkio veiklos subjektams, deklaravusiems 50 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų, užsiimantiems pirmine pašarų gamyba ir laikantiems bei naudojantiems trąšas laukams tręšti. Aprašas buvo parengtas vadovaujantis Pašarų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodo, kad Valstybinės pašarų kontrolės vykdymo taisykles nustato Žemės ūkio ministerija. Šioje dalyje nėra nė vieno žodžio apie trąšas. Kyla pagrįstas klausimas, ar tai yra pakankamas teisinis pagrindas, kad šis aprašas būtų privalomas trąšas naudojantiems ūkininkams. Juo labiau, kad šio aprašo nuostatos jiems užkrauna nemažą biurokratinę naštą.

Vadovaujantis aprašo nuostatomis augalai turi būti tręšiami pagal kasmet sudaromus tręšimo planus naudojant optimalias, aplinką tausojančias trąšų normas, rekomenduojamas mokslo įstaigų. Privalu pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, nurodant tręšiamų laukų plotus, tręšimo laiką, naudotų trąšų pavadinimus ir jų kiekius.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nesupranta, kodėl atsirado toks aprašas, parengtas vadovaujantis Pašarų įstatymu?

„Prieš kelerius metus Seime buvo priimtas Trąšų įstatymas, kuris pernelyg detaliai reglamentavo trąšų įsigijimo, laikymo, apskaitos bei naudojimo reikalavimus, todėl, Europos Komisijai rekomendavus, jis buvo pripažintas negaliojančiu. Nelikus Trąšų įstatymo, Žemės ūkio ministerija sugalvojo šį aprašą „pririšti“ prie Pašarų įstatymo, – pažymi Seimo narys. – Vadinasi, po gegužės 1-osios dienos visi ūkininkai, laukų tręšimui naudojantys organines ar mineralines trąšas ir pageidaujantys gauti ES paramą, privalės vykdyti dar vieną biurokratinę prievolę, rengti tręšimo planus, pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalus.

K. Starkevičiaus manymu, dabar, kai gyvulių skaičius Lietuvoje yra smarkiai sumažėjęs, nėra nei mėšlo, nei srutų pertekliaus, o mineralinių trąšų kainos tokios aukštos, kad nė vienas ūkininkas savo laukų jomis nepertręšia, šis žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintas Trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolės pirminėje pašarų gamyboje aprašas yra perteklinis. Kasmetinis tręšimo planų sudarymas, trąšų naudojimo apskaitos žurnalų pildymas pareikalaus iš ūkininkų nemažai laiko.

„Ne visi naudojasi kompiuteriais, todėl nauji reikalavimai žemdirbiams sudarys daug sunkumų, o biurokratams atsiras dar viena galimybė bausti tuos, kurie to nedarys ar darys ne pagal jų sugalvotus reikalavimus“, – sako Seimo narys.