Pranešimas žiniasklaidai
Vilnius, rugsėjo 4 d.
Kad darbas vestų į namus: TS-LKD priemonės pirmojo būsto prieinamumui didinti
Šiandien Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir pirmininko pavaduotojai Seimo narė Gintarė Skaistė bei Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pristatė pirmojo būsto jaunoms šeimoms įsigijimo problemos sprendimus.
Programiniame dokumente „Kad darbas vestų į namus“ – išsami esamos pirmojo būsto Lietuvoje problemos analizė, tarptautinės sprendimų praktikos pavyzdžiai ir taiklūs pasiūlymai, kaip būtų galima gerinti jaunimo ir šeimų galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą nepučiant kainų burbulo.
„Dėl ilgalaikės būsto politikos stokos ir per didelio dėmesio tik paklausai, matome ne tik išaugusias nekilnojamo turto kainas, bet ir turime paradoksą, jog pirmajam būstui įsigyti reikalingos ne tik pajamos, o dažnai ir paveldėtas kapitalas. Jaunam žmogui be paveldėto turto ar stipraus šeimos finansinio užnugario reikia toli gražu ne vienų metų taupymo – tuo pat metu kas mėnesį mokant nuomą. Tai „užburtas ratas“, stabdantis ne tik gyvenimo planus, bet ir šeimos kūrimą, peraugantis į regionų gyvybingumo klausimą, o ilgainiui – į pasitikėjimo sistema stygių. Turime atsigręžti ir į kitą problemos pusę, todėl siūlome subalansuotus sprendimus tiek pasiūlai, tiek paklausai tolygiai augti“, – problematiką pristatymo metu atskleidė TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas.
TS-LKD pristato pasiūlymų paketą, skirtą padėti atsakingiems žmonėms ir šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, kartu užtikrinant rinkos stabilumą.
„Mes nesivaikome trumpalaikio populiarumo ir nesiekiame visų paversti būsto savininkais per laikinas subsidijas – norime, kad kiekvienas, kuris dirba ir planuoja savo ateitį Lietuvoje, turėtų realią galimybę įsigyti nuosavus namus, – sakė TS-LKD pirmininko pavaduotoja G. Skaistė. – Skirtingai nei politinė kairė, kuri dažnai siūlo visiems po truputį per visuotines subsidijas, lengvatas ar paskolų atidėjimus, mes siūlome tikslius sprendimus, kurie stiprina vidurinę klasę ir mažina priklausomybę nuo „gerosios politikų rankos“, o užtikrina galimybę įsigyti namus dirbant“.
Trylikos puslapių programiniame dokumente pateikiami pagrindiniai siūlymai šeimoms įsigyti pirmąjį būstą:
- Valstybės garantijos tiems, kurie dar neturi, bet siekia savo namų – garantijų modelis, kai trūkstama pradinio įnašo dalis (iki 10% būsto vertės) būtų užtikrinama valstybės vardu, jei žmogus atitinka kreditingumo reikalavimus. Priemonė būtų taikoma jaunimui iki 35 metų, kurie perka pirmą būstą, tačiau numatant aiškų prioritetą šeimoms su vaikais ar susituokusiems – pavyzdžiui, suteikiant greitesnį priėjimą, paprastesnes sąlygas ar papildomas informavimo priemones.
- Pradinio įnašo sumažinimas nuo 15% iki 10%
Tai sprendimas, kurį šiuo metu svarsto Lietuvos bankas: leisti pirmą būstą įsigyjantiems kreditingiems pirkėjams turėti 10 %, o ne 15 % nuosavų lėšų. Taip būtų sumažintas pradinis barjeras, kuris šiuo metu daugeliui siekia 15–30 tūkst. eurų. Tai ne rinką iškreipianti intervencija, o platesnės galimybės žmonėms, kuriems jos dažnai užsidaro dėl pradinio kapitalo trūkumo.
- Galimybė naudoti II pakopos pensijų fondų dalį pradiniam įnašui
2026–2028 laikotarpiu žmonės galės atsiimti savo įmokas ir sukauptą grąžą iš pensijų fondų, tačiau valstybės įnašas keliaus į „Sodros“ taškus. Siūloma, kad šiuo 2 metų laikotarpiu asmenys iki 35 metų galėtų visą sumą – kartu su valstybės įnašu – panaudoti pirmajam būstui, jei tai vienintelis būdas įsigyti nuosavus namus. Taip užtikrinama, kad atsiimtos lėšos būtų nukreiptos į ilgalaikį turtą, o ne išleistos trumpalaikiam vartojimui.
- Finansinis raštingumas ir konsultacijos – valstybė galėtų aktyviai informuoti apie tai, kokios pagalbos formos prieinamos, kaip pasirengti būsto paskolai, kaip atsakingai skolintis. Kai žinios nėra prieinamos visiems, jos tampa nauja privilegija. Valstybė turi užtikrinti, kad finansinės galimybės būtų lygiai suprantamos visiems, ne tik geriau informuotiesiems.
„Pirmo būsto pirkimas yra ypač opi problema jauniesiems vilniečiams. O kur yra problemos, ten turi būti politikų sprendimai ir darbai. Šiandien kalbame apie priemones nacionaliniu mastu ir pristačiau ką galima greituoju būdu padaryti tam, kad kuo greičiau išjudintume nekilnojamo turto rinką ir turėtume daugiau gyvenamojo būsto pasiūlos. Tai ypač aktualu Vilniuje – valstybė turi ne tik duoti subsidijas ir padėti pirkėjams, bet lygiai taip pat turime didinti pasiūlą, kitaip planas tiesiog neveiks. Mano pristatytoms priemonėms reikia Seimo ir Vyriausybės pagalbos. Surėmus pečius artimiausiu metu reikalingi tokie veiksmai: terminų įvedimas statybos leidimams, pilnos teisės savivaldai įveiklinti valstybinę žemę, statybos leidimų išdavimo individualiems namams supaprastinimas. Tai leistų išjudinti ir pagerinti pasiūlą NT rinkoje, o tai leistų taip greitai neaugti NT kainoms“, – pažymėjo Vilniaus miesto meras V. Benkunskas.
Taip pat TS-LKD siūlo atskiras priemones būsto pasiūlai didinti:
- Statybos leidimų galiojimo terminas – kad projektai nevirstų spekuliacija
Siūloma įvesti statybos leidimų terminą užtikrinant spartesnę realią statyba. Savivaldybėms tai leistų tiksliau planuoti infrastruktūrą, o žmonėms – greičiau sulaukti būstų. Ši taisyklė nebūtų taikoma individualiai savo namus statantiems. - Supaprastintas projektų rengimas individualiems namams
Siūloma vietoj dabar rengiamų dviejų dokumentų – projektinių pasiūlymų ir techninio projekto – namo statyboms leisti rengti vieną jungtinį projektą, kuris atitiktų abiem etapams keliamus reikalavimus. Taip būtų sumažinta perteklinė biurokratija, o žmonėms tai leistų sutaupyti laiko ir lėšų. - Savivaldos įgalinimas formuoti tvirtesnę būsto politiką
Pilnos teisės administruoti valstybinę žemę – siūloma suteikti savivaldybėms pilnavertes teises administruoti valstybinę žemę – įskaitant galimybę ją parduoti ar nuomoti. Tai leistų kurti daugiau naujų kvartalų, plėtoti būstą pagal vietos poreikius ir ūkiškai naudoti turimus resursus.Kompleksinių teritorijų planavimo galių stiprinimas – savivaldybės turėtų turėti didesnes galimybes teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti ne tik plėtros kryptį, bet ir kokybinius reikalavimus, pvz., įpareigojimą dalį būstų statyti kaip ekonominės klasės, prieinamus pirmam būstui; numatyti, kad kartu su būstu būtų plėtojama inžinerinė infrastruktūra, socialinės paslaugos. Tokia tvarka užtikrintų, kad plėtra atitiktų realius vietos gyventojų poreikius. - Rent-to-own modelio plėtojimas didmiesčiuose
Perėmus praktiką iš privataus sektoriaus ir įsitraukus valstybei ar savivaldybėms, šis modelis galėtų tapti realiu instrumentu pirmajam būstui įsigyti. Žmogus mokėtų nuomą, kurios dalis būtų kaupiama pradiniam įnašui, o po 5-10 metų jis galėtų įsigyti būstą už iš anksto sutartą kainą. - Sklypų perdavimas su įsipareigojimu statyti – savivaldybės galėtų perduoti žemės sklypus būstui statyti tiek nuomos, tiek pardavimo pagrindu su aiškiu įpareigojimu: per numatytą laikotarpį (pvz., 3-5 m.) pradėti ir užbaigti statybas bei deklaruoti gyvenamąją vietą.
- Savivaldybių kofinansavimas infrastruktūrai kvartaluose
Savivaldybės galėtų dalinai arba visiškai finansuoti kelių, vandentiekio, nuotekų ar elektros tinklų įvedimą į naujus kvartalus. Šiuo metu tokia galimybė egzistuoja, bet nepakankamai naudojama.
TS-LKD informacija