2016.09.28

Kas laukia vietos bendruomenių 2017 metais?

Nušurmuliavo pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių mugė, skirta Vietos bendruomenių metams pažymėti.

Nušurmuliavo pirmoji tarptautinė vietos bendruomenių mugė, skirta Vietos bendruomenių metams pažymėti.

Lankytojai ir svečiai domėjosi mugėje dalyvavusių bendruomenių pristatytų produktų gausa, vykdomų projektų nauda, vykusiose konferencijose galėjo diskutuoti apie bendruomenių reikšmę, jų vaidmens stiprinimą.

Apie vietos bendruomenėms keliamus uždavinius, jų svarbą visuomenės pilietinei brandai kalbėjo šalies Prezidentė. Vis tik platesnio dėmesio šiai bendruomenių gyvenimo ir veiklos rezultatus pristačiusiai mugei stigo, kaip ir pačių bendruomenių kasdienei veiklai.

Man tenka dažnai kalbėtis su vietos bendruomenių atstovais, ir ne tik švenčių ar mugių metu. Pastebiu, kad jose vis dar nemažėja nusivylimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta bendruomenių veiklos stiprinimo 2016 m. konkurso projektų finansavimo tvarka.

Neseniai spaudoje vėl pasirodė informacija apie vienos iš kaimo bendruomenių teisminį ginčą dėl minėto konkurso organizavimo ir vertinimo skaidrumo. Nepasitenkinimą reiškia ir kitos bendruomenės.

Priminsiu, kad bendruomenių finansavimui šįmet buvo skirta ne tiek ir mažai – 2,6 mln. EUR. Šios lėšos galėjo atnešti didžiausią naudą, jei būtų buvę paskirstytos racionaliai ir apgalvotai. Gaila, bet taip neįvyko. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skubotai parengusi naują, su bendruomenėmis nederintą finansavimo modelį, nepateisino daugumos jų lūkesčių. Jau vien tik iš konkursui pateiktų projektų skaičiaus (800) galima spręsti apie nelabai aktyvų bendruomenių įsitraukimą (jų Lietuvoje yra apie 1800).

Neabejoju, kad kiekviena jų, turėdama finansines galimybes, galėtų organizuoti daug naudingų veiklų savo gyvenamoje ar platesnėje aplinkoje. Mūsų visuomenės skauduliai – socialinės rizikos šeimos, neprižiūrėti vaikai, beglobiai seneliai, saugaus eismo pažeidimai ir kt. stiprių ir aktyvių bendruomenių pagalba galėtų būti sėkmingai gydomi. Tačiau tam reikia ne tik žodinio palaikymo, bet ir finansinės paramos.

Girdėdamas bendruomenių skundus ir jų pagrįstą nepasitenkinimą, kreipiausi į Seimo kontrolierių įstaigą prašydamas išsiaiškinti ar skaidriai ir teisingai buvo skirstomas finansavimas bendruomenėms pagal paskelbtą 2016 m. konkursą.

Tikiuosi, bus atsakyta, ar buvo pasirinkti objektyvūs vertinimo kriterijai, ar vertinant buvo kreipiamas dėmesys į bendruomenių narių skaičių, savanorių įtraukimą, projekto atsiperkamumą. Galbūt pagaliau paaiškės, kas tie pateiktus projektus vertinę ekspertai ir kokia jų kompetencija. Mano nuomone, nepriimtina, kad vertinimą atliko vien iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų sudaryta komisija. Kodėl gi neįtraukti į komisiją bendruomenių atstovų, seniūnaičių, kurie geriausiai žino lokalios vietovės specifiką ir žmonių poreikius.

Ankstesnė praktika, kai jie buvo įtraukiami į vietos bendruomenių tarybas ir betarpiškai dalyvavo projektų vertinime, buvo labai gerai vertinama. Patirtis rodo, kad neabejotinai turime grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, ką ne kartą siūliau.

Primenu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė finansuoti tik 362 projektus ir jų tarpe dominuoja kaimo bendruomenės. Miesto bendruomenių tėra kelios dešimtys. Kaip nurodo bendruomenių atstovai, Kaune ir Vilniuje bendruomenių finansavimas šiais metais sumažėjo 5 kartus, lyginant su praėjusiais metais, o visų didžiųjų miestų kartu paėmus – net 12 kartų.

Tad kokių veiklos rezultatų galima tikėtis? Projektų vertintojai, matyt, nekreipė dėmesio į miesto ir kaimo gyventojų skaičiaus skirtumus. Atsitiko taip, kad kai kurie šalies rajonai iš viso negavo lėšų bendruomenių veiklai vystyti, o 1000 bendruomenių net neturėjo teisės dalyvauti skelbtame konkurse. Tad apie kokią jų plėtrą ir veiklos stiprinimą galima kalbėti?

Anksčiau tokių klaidų buvo išvengta, nes lėšos buvo skirstomos visoms savivaldybėms pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių jose.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai organizuoti diskusiją, kurioje kartu su bendruomenių bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais būtų aptartos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2017–2019 metų veiksmų plano principinės nuostatos ir numatomos finansavimo paskirstymo, paraiškų vertinimo ir administravimo priemonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalo pasimokyti iš klaidų, atkreipti dėmesį į Seimo narių, bendruomenių pastabas ir pakeisti šiuo metu egzistuojančią finansavimo tvarką, sugrįžtant prie 2013-2015 m bendruomenių finansavimo programos nuostatų.

Tik suteikus teisę visoms be išimties bendruomenėms gauti finansavimą, atsižvelgiant į bendruomenės narių skaičių, projekto tikslingumą ir, esant galimybei, panaudoti vietoje iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio, tik tada bendruomenių veikla taps matomu postūmiu ekonominei bei socialinei vietos plėtrai.

Kitos aktualijos

2019.08.21

„Nesėdėsime rankų sudėję dėl nacionaliniam saugumui grėsmes keliančių Latvijos energetinių sprendimų“

„Nesėdėsime rankų sudėję dėl nacionaliniam saugumui grėsmes keliančių Latvijos energetinių sprendimų“
Skaityti daugiau
2019.08.21

Dėl Klaipėdos uosto direkcijos vykdomos taršios krovos – klausimai susisekimo ministrui

Dėl Klaipėdos uosto direkcijos vykdomos taršios krovos – klausimai susisekimo ministrui
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti