2020.04.11

Kas veiks ir kas neveiks ekonomikos gelbėjimo plane?

Kas veiks ir kas neveiks ekonomikos gelbėjimo plane?

Kaip žinia, pasaulinė pandemija iššaukė grandiozinius iššūkius tarptautinės ekonomikos sistemai. Vakcinai atsirasti ir pradėti ją plačiai taikyti reikės kone pusantrų metų, tad globali ekonomika kentės skausmingai ir ilgai. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad antrąjį ketvirtį JAV ekonomika smuks 24 proc., „Morgan Stanley“ pranašauja 30 proc. susitraukimą, o „Deutsche Bank“ eurozonai prognozuoja „aštrią recesiją“.

Šiame ekonominės katastrofos kontekste ypatingą svarbą įgauna priemonės, kurių imasi valstybė gelbėjant sustingusią ekonomiką. Mūsų Vyriausybė, palyginti, gana greitai vos prasidėjus karantinui pristatė priemonių šalies ekonomikos gelbėjimui paketą.

Šiandien jau gauname informaciją iš Lietuvos įmonių vadovų ir asocijuotų verslo struktūrų. Taip pat Seimo ekonomikos komitete, keleto posėdžių metu, nagrinėjome Vyriausybės siūlomas priemones ekonomikai gelbėti. Turint visą informaciją – tiek iš Vyriausybės, tiek iš verslo atstovų – bei numatant įvestų priemonių rezultatus, galime apibendrinti įvestų priemonių veiksmingumą.

1. Mokesčių atidėjimas verslui. Ši priemonė puikiai veikė 2008-2009 m. krizės metu. Ji neblogiau tinka gelbstint šalies įmones ir šiandien. Nupūtus dulkes nuo 2008-2009 m. sukurtų norminių aktų ir per juos vėl įveiklinus Mokesčių inspekciją, viskas užsikūrė greituoju būdu.

Taigi priemonė gera, jos teigiamus rezultatus verslas netruks pajusti.

2. Prastovų kompensavimas darbuotojams. Tai turėtų tapti viena iš greičiausiai pradėsiančių veikti ir pakankamai efektyvių priemonių, skirtų padėti verslui išlaikyti darbo vietas. Tačiau Vyriausybės pasiūlyti prastovų kompensavimo mechanizmai netenkina verslo. Pagal pateiktą kompensavimo formulę, 60 proc. kompensuoja valstybė, 40 proc. – verslas. Kita formule, pagal kurią padedama labiausiai nukentėjusiems sektoriams, – 90 proc. kompensuoja valstybė, o 10 proc. – verslas.

Smulkus ir vidutinis verslas prašo, kad valstybė 100 proc. kompensuotų Vyriausybės sprendimu karantino laikotarpiui uždarytų įmonių darbuotojų prastovas, t. y. darbo užmokestį.

Mano galva, šie smulkaus ir vidutinio verslo nuogąstavimai yra pagrįsti, nes toks verslas dažniausiai gyvena nuo vienų algų išmokėjimo iki kitų bei neturi sukaupto kapitalo. Be to, Europos Komisija yra parengusi finansinį paketą, iš kurio verslo prastovos – darbo vietų išsaugojimas – bus kompensuojamas Europos Sąjungos mastu.

Verslas, be kita ko, pirštu beda į Latvijos ir Estijos pavyzdžius. Čia Vyriausybės  nesiėmė tokių drakoniškų ekonomikos ir verslo suvaržymų, o prastovų kompensavimo mechanizmas yra dosnesnis nei Lietuvoje.

Prastovų kompensavimo priemonė yra reikalinga ir teisinga, tačiau jos modelis nėra iki galo tenkinantis verslą.

3) Verslo likvidumo palaikymo priemonė. Ši Covid-19 sukelta ekonominė suirutė iš esmės skiriasi nuo 2008-2009 m. finansų krizės. Prieš gerą dešimtmetį praūžusios krizės metu kritus vartojimui verslo įmonės susidūrė su paklausos trūkumu. Tuo tarpu šiandien daugybė įmonių yra visiškai uždarytos, jų apyvartos lygios nuliui. Šioms įmonėms norint išgyventi – išmokėti algas, sumokėti tiekėjams, sumokėti nuomą ir komunalines paslaugas – reikalingi pinigai, kurių ypač smulkieji verslai neturi. Šiame fronte turime dvi naujienas — viena iš jų gera, o kita, deja, bloga.

Pradėsiu optimistine gaida. Noriu pasidžiaugti profesionaliu Lietuvos banko darbu. Adekvačiai vertindamas ekonominę situaciją bei milžinišką likvidumo versle trūkumą, Lietuvos bankas pasiūlė efektyvų instrumentą – fondo įkūrimą, kuris padėtų palaikyti svarbių mūsų ekonomikai didžiųjų įmonių likvidumą bei sąskaitų apmokėjimą. Lietuvos banko siūlomą naująjį fondą valdytų INVEGA, o jis būtų kapitalizuojamas Vyriausybės ir Europos Centrinio banko lėšomis. Įmonės lėšas galės gauti išleisdamos obligacijas, nes investicijos į įmonių kapitalą yra per daug komplikuotos dėl akcijų vertės nustatymo, terminų ir valstybės rolės įmonės valdyme apibrėžimo.

Priemonė yra gera ir prisidės prie Lietuvos įmonių likvidumo palaikymo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo garantijų ir paskolų verslui priemones. Nors bendra skiriamų lėšų suma skamba įspūdingai (net 1,3 mlrd. eurų), tačiau įsižiūrėjus matome kitą pusę. 541 mln. eurų yra tęstinės INVEGA priemonės, o 765 mln. eurų skirta papildomai. Tiesioginėms likvidumui palaikyti priemonėms viso skirta 250 mln. eurų. Iš jų tik (!) 50 mln. eurų bus skirta paskoloms smulkiam ir vidutiniam verslui.

Su garantijų instrumentu turime dar prastesnę padėtį. Valstybė per INVEGA būtų pasiruošusi garantuoti bankams paskolų už 851 mln. eurų. Bėda ta, kad, kaip pripažino ministerijos atstovai, 80 proc. jų bus skirta garantijoms už senas Lietuvoje veikiančių bankų išduotas paskolas. Taigi jokių naujų paskolų verslas negaus, o bankų patirtus nuostolius dėl ankščiau išduotų blogų paskolų prisiims visi mokesčių mokėtojai.

Pastaroji priemonė ne tik kad neveiks, bet potencialiai gali daryti žalą mokesčių mokėtojams.

Kuriami instrumentai nėra adekvatūs besiklostančiai likvidumo krizei spręsti. Tačiau turiu kitą pasiūlymą. Smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris iki krizės neturėjo jokių problemų ir veikė pelningai, galėtų gelbėti dalinis prarastos apyvartos kompensavimo instrumentas. Pagal tokį modelį, priklausomai nuo sektoriaus, šios kategorijos įmonės per naujai sukurtą apyvartos kompensavimo instrumentą gautų tam tikro dydžio negautų pajamų kompensavimo paskolą, kuri būtų išmokama kas mėnesį.

4) Nuomos kompensavimas verslui. Nuomos mokestis sudaro reikšmingą dalį visų smulkaus ir vidutinio verslo išlaidų. Ekonomikos komitete sudaryta darbo grupė, kurios užduotis sukurti nuomos „atostogų“ instrumentą, skirtą nuomos išlaidoms atidėti. Tikiuosi jau ateinančią savaitę turėsime rezultatą.

Priemonė yra reikalinga ir vertintina teigiamai.

Kitos aktualijos

2020.05.29

A. Anušauskas: „Dėl atskleistų kibernetinio saugumo spragų būtina pakeisti vaizdo stebėjimo kameras Seime“

A. Anušauskas: „Dėl atskleistų kibernetinio saugumo spragų būtina pakeisti vaizdo stebėjimo kameras Seime“
Skaityti daugiau
2020.05.29

D. Kreivys ir A. Kupčinskas kreipėsi į Prezidentą, prašydami vetuoti įstatymą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos reformos

D. Kreivys ir A. Kupčinskas kreipėsi į Prezidentą, prašydami vetuoti įstatymą dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos reformos
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti