Vasario 6 d. Kauno m. savivaldybės tarybos posėdyje numatomas tvirtinti miesto mokymo įstaigų pertvarkos planas, tačiau jis iki šiol nėra oficialiai paskelbtas ne tik miesto bendruomenei, bet ir pačios savivaldybės Tarybos nariams. Iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios fragmentuotos informacijos žinoma, jog planuojama sujungti kai kurias ugdymo įstaigas, tačiau vengdami detaliai pristatyti parengtą planą savivaldybės administracijos darbuotojai akivaizdžiai stengiasi išvengti klausimų apie savo sprendimų pagrindimą ir logiką.

Ypač daug klausimų kelia Panemunės rajone esančios nevalstybinės, bet miestui priklausančiose patalpose veikiančios Šv. Mato gimnazijos ateitis. Savivaldybė siūlo nebepratęsti patalpų nuomos sutarties su šia gimnazija, o tai iš esmės reiškia gimnazijos likvidavimą. Nors gimnazijos steigėjai yra pateikę prašymą pratęsti patalpų panaudos sutartį, o moksleivių tėvai parengė ne vieną peticiją, kuriomis prašoma leisti vaikams tęsti mokslą Šv. Mato gimnazijoje, savivaldybė, nepateikusi jokių argumentų dėl sutarties nepratęsimo, planuoja gimnaziją prijungti prie KTU inžinerijos licėjaus, esančio visiškai priešingoje miesto pusėje. Vien šis faktas liudija, jog kalbėti apie kokį nors sinergijos efektą vargu ar prasminga, juo labiau, kad ir šiandien Šv. Mato gimnazijos vadovybei ir mokytojams atlyginimų savivaldybė nemoka, tad mokyklų sujungimas tikrai neduos jokio teigiamo ekonominio efekto miesto biudžetui. Menkai tikėtini ir pokyčiai ugdymo procese. Sausio 26 d. paskelbtoje Kauno m. savivaldybės administracijos oficialioje pozicijoje imperatyviai akcentuojama teisė paskirti mokyklos direktorių, o ne kriterijai, kuriais remiantis būtų matuojama ugdymo kokybė bei gerinami moksleivių pasiekiami rezultatai.

„Neskaidriai ir paskubomis vykdoma Kauno miesto mokymo įstaigų pertvarka ne tik prieštarauja miesto bendruomenės interesams, bet ir neatitinka geriausios pasaulinės praktikos. Chaotiškas ugdymo įstaigų jungimas ar naikinimas liudija apie savivaldybės administracijos kompetencijos stoką arba kitus nuo visuomenės slepiamus pertvarkos tikslus. Ypatingo dėmesio nusipelno pastangos uždaryti vieną iš Kaune veikiančių nevalstybinių ugdymo įstaigų – Šv. Mato gimnaziją, nors tam akivaizdžiai prieštarauja mokyklos bendruomenė, o pertvarką vykdanti miesto valdžia nepateikia nei mokymo įstaigos tolesnės veiklos vizijos, nei argumentų liudijančių permainos būtinybę. Kreipiamės į miesto savivaldybės administraciją ir miesto merą, Lietuvos Respublikos Seimą bei Švietimo ir mokslo ministeriją, švietimo ir mokslo srities profesionalų bendruomenę kartu ieškoti geriausiai miesto ir mokyklų bendruomenių poreikius atitinkančių sprendimų“, – teigė Kauno m. tarybos narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė E. Gudišauskienė.

TS-LKD frakcijos nario Gedimino Žukausko nuomone, Savivaldybės administracija nepaiso ne tik daugelį kartų viešai išreikštos ugdymo įstaigų bendruomenių, tėvų ir pedagogų nuomonės, Švietimo ministerijos pozicijos, bet ir stebina nekompetencija. „Nors taupyti savivaldybei priklausančių įstaigų administravimo lėšas stambinant valdomus vienetus ir atsisakant kai kurių valdymo funkcijų savaime nėra blogas, Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (OECD) atlikti tyrimai akivaizdžiai liudija, jog aukščiausių rezultatų pasiekia maksimaliai decentralizuotos ugdymo įstaigos, kuriose mokosi minimaliai atrenkami pagal pasiekimus mokiniai, o mokymo programų diferenciacija pradedama kaip galima vėliau, arba programos apskritai nediferencijuojamos“.

TS-LKD frakcijos narys Vygandas Gudėnas įsitikinęs, kad sėkmingų ugdymo įstaigų reformų pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Tarptautinės moksleivių pasiekimų vertinimo programos tyrime (PISA) aukštus pasiekimus demonstruojančiose Estijoje, Suomijoje ar Kanadoje sąmoningai vengiama diferencijuoti mokinius pagal polinkius ir gebėjimus, stengiamasi išsaugoti maksimalią ugdymo įstaigų autonomiją. Akivaizdu, kad toks požiūris duoda puikių rezultatų.

„Vietoje noro bet kokia kaina skirti naują direktorių Šv. Mato gimnazijai, valdininkams derėtų suformuluoti aiškius ir konkrečiai išmatuojamus kriterijus bei nustatyti realistiškus jų įgyvendinimo terminus visoms Kauno m. mokykloms. Taip nevalstybinės Šv. Mato gimnazijos steigėjai galėtų planuoti savo darbus bei investicijas, o savivaldybė – lėšas, kurias neišvengiamai tektų skirti Šv. Mato gimnazijai, skirti kitoms Kauno ugdymo įstaigoms“, – pažymėjo V. Gudėnas.