2019.02.28

Keli žingsniai aktyvesnių Vilniaus bendruomenių link

Noriu jums papasakoti efektyviausią būdą, kaip užgniaužti bendruomenės iniciatyvas. Ne, visiškai nereikia griauti namų, atimti iš bendruomenių jų lyderių ar ignoruoti bet kokius jų bandymus kalbėti apie jų aplinkoje esančias problemas.

Noriu jums papasakoti efektyviausią būdą, kaip užgniaužti bendruomenės iniciatyvas. Ne, visiškai nereikia griauti namų, atimti iš bendruomenių jų lyderių ar ignoruoti bet kokius jų bandymus kalbėti apie jų aplinkoje esančias problemas. Viskas daug paprasčiau – užtenka iš jų atimti sprendimo teisę. Tegul tyliai bruzda, skundžiasi – vis tiek nieko negalės padaryti. Juk kas iš to aktyvumo, jei jis neduoda jokio rezultato, tiesa?

Panašu, kad tokiu principu vadovavosi ankstesnės Vilniaus miesto valdžios, nusprendusios apriboti sostinės bendruomenių galimybes veikti. Šiandien Vilniuje galiojantis seniūnaitijų teisinis reglamentavimas visiškai neužtikrina seniūnatijos gyventojų interesų atstovavimo savivaldoje. Esminėje seniūnaitijų politinio dalyvavimo platformoje – seniūnaitijų sueigoje – priimami tik rekomendaciniai sprendimai, kurie teikiami svarstyti seniūnijoms. Kitaip tariant seniūnaičių įgaliojimai apsiriboja vien tik informavimu apie gyventojų ir jų aplinkos problemas. Taigi, seniūnaičiai neturi jokios platesnės iniciatyvos teisės, jų pareigos pasibaigia ties informacijos suteikimu miesto savivaldybei.

Tačiau yra dar vienas aspektas, dėl kurio seniūnaičių rinkimuose niekada nepamatysite visos eilės išsirikiavusių kandidatų. Seniūnaičio pareigybė nėra nei apmokama, nei kaip nors kitaip skatinama. Kadangi seniūnaičiai neturi ne tik galios, tačiau ir paskatos dirbti, todėl rinkimuose nėra deramos konkurencijos, o tai neretai lemia ir inciatyvos trūkumą bendruomenėse. Nors situacija, švelniai tariant, prasta, tačiau įgyvendinus kelis paprasčiausius pokyčius, mano akimis, galėtume pasiekti kelių reikšmingų pergalių seniūnijose. Bendruomenėms nereikia žmogaus tik išklausančio jų problemas – jos pačios puikiai jas identifikuoja. Dar daugiau – jos ir efektyviausius sprendimus randa. Tačiau atsimuša į galimybių bei savivaldybės biurokratijos arba valdžios vertikalės sieną. Šią sieną reikia griauti suteikiant seniūnaičiams daugiau teisių ir pareigų.

Pirmiausia, seniūnaitijoms būtų racionalu suteikti teisę inicijuoti vietines gyventojų ir bendruomenių apklausas svarbiais seniūnaitijos gyvenamosios aplinkos klausimais. Pabandykite prisiminti, kada jūsų kažkas kažko klausė apie miesto, rajono ar gatvės problemas? Mažiausiai vieną kartą per metus galėtų būti inicijuotos gyventojų apklausos pagal įvairias sritis: infrastruktūra, laisvalaikio erdvės, saugumas, želdiniai, bendruomeniškumas, miesto plėtra ir kt.

Antra, tiesiog būtina sukurti seniūnaitijų finansavimo mechanizmą, siekiant joms duodi kuo daugiau veikimo laisvės, skiriant atitinkamą sumą lėšų seniūnaitijos veiklai vykdyti. Niekas nenori skirti savo laisvo laiko bendriems reikalams. Atsiradus adekvačiam, pareigą atitinkančiam atlyginimui ar paskatinimui, tai ne tik ragintų seniūnaičius rimčiau žiūrėti į savo darbą, laikytis atskaitingumo, tačiau kartu būtų keliamas šių pareigų prestižas. Akivaizdu – už gerą ir kokybišką darbą reikia mokėti. Efektyvinant seniūnaičių rinkimo procesą ir užtikrinant seniūnaičių motyvavimo priemones, jiems skiriant minimalų atlygį bei priedus, priklausančius nuo rezultatų, pamatysime aktyvių bendruomenių proveržį. Kita problema susijusi taip pat su finansais. Nors daug kalbama apie dalyvaujamąjį biudžetą, pradėkime nuo paprastesnių dalykų. Sukurkime specialią programą

Vilniaus savivaldybės biudžete seniūnaitijų projektams finansuoti. Į šią programą galėtų pretenduoti nustatytus kriterijus atitinkantys bendruomenių projektai, gerinantys gyvenamąją aplinką, taip pat projektai, turintys kultūrinę ar edukacinę vertę. Tikiu, kad du nedideli, bet reikšmingi pokyčiai – seniūnaičių galių išplėtimas ir finansinės motyvacijos įvedimas – galėtų padėti pasiekti puikių rezultatų. Pirmiausia, gyventojai su seniūnaičio pagalba turėtų galimybę balsuoti dėl miestui svarbių klausimų. Pavyzdžiui, TS-LKD komandos Vilniui transporto programos dalyje mes sakėme, kad naujos transporto priemonės įvedimas Vilniuje turėtų būti sprendžiamas visuotine vilniečių apklausa ar referendumu. Čia kertinį vaidmenį atliktų būtent seniūnaičiai. Ką jau kalbėti, kad būtų išpildomas savivaldos politikoje esminis subsidiarumo principas. Antra, šis subsidiarumo principas būtų dar ryškiau išpildomas gyventojams kasmet teikiant pasiūlymus miesto savivaldybei.

Vilniečiams kalbant apie jiems svarbius gyvenamosios aplinkos gerinimo klausimus, savivaldybė neturėtų galimybių, nesitariant su bendruomenėmis, iš viršaus į apačią nuleisti įvairių projektų. Šioje srityje valdžia kiltų iš apačios, o tai ir yra esminis efektyvios miesto savivaldos komponentas. Galų gale, seniūnaičių pareigybėms suteikiant finansinę motyvaciją, į šias pareigas pavyktų pritraukti daugiau aktyvių, iniciatyvesnių žmonių bei pasiekti geresnių rezultatų.

Kitos aktualijos

2019.09.13

EP narys A. Kubilius Ukrainoje dalyvaus YES konferencijoje ir susitiks su aukšto rango šalies pareigūnais

EP narys A. Kubilius Ukrainoje dalyvaus YES konferencijoje ir susitiks su aukšto rango šalies pareigūnais
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti