Informuojame, jog ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje vyks balsavimas  dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių iniciatyvos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuria siūloma išplėsti teisinius užsieniečių neįsileidimo į Lietuvą pagrindus. Priėmus siūlomą pakeitimą, į Lietuvos Respubliką nebūtų įsileidžiami asmenys, galintys kelti grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES bei NATO šalių narių saugumui ir viešajai tvarkai, bei jei yra informacijos ar pakankamas pagrindas įtarti, kad toks asmuo yra įvykdęs ar prisidėjęs prie stambaus masto korupcinių, pinigų plovimo nusikaltimų ar šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų užsienio valstybėse.

„Aš suprantu, kad su kolegomis inicijuodami šį įstatymą galime asmeniškai nukentėti – jau dabar girdime pranešimus, kad mums gali būti pritaikytos tam tikros asmeninės sankcijos. Tačiau man yra garbė stoti į vieną gretą su Rusijos režimo kankinamais ir nužudytais žmonėmis ir visais kitais, kurie tiki demokratiška Rusijos ateitimi“, – sako Ž. Pavilionis.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, jog tokie asmenys neturi likti nebaudžiami vien todėl, kad yra susiję su nedemokratinėmis valdžios institucijomis savo šalyse. Jiems turi būti iš anksto žinoma, kad piktnaudžiavimas valdžios galiomis pažeidžiant tarptautinės teisės normas, jei toks nusikaltimas užtrauktų atsakomybę demokratinėje valstybėje, reiškia, jog tokiam asmeniui demokratinėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, bus taikomos sankcijos. Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorių, siūlomi pakeitimai padėtų užtikrinti bent dalinę atsakomybę už padarytus korupcinio pobūdžio bei su žmogaus teisių pažeidimais susijusius nusikaltimus ir nusiųstų politinę žinią, kad Lietuvoje tokie pažeidimai nėra toleruojami, o juos vykdę asmenys – nepageidaujami.

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol nėra išsakęs savo pozicijos daug tarptautinio dėmesio sulaukusios S. Magnickio bylos klausimu. Tuo tarpu 2016 m. Estija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, kuri nacionalinėje teisėje įtvirtino atitinkamas pataisas. Kaip žinoma, 2012 m. JAV Prezidento įsaku buvo patvirtintas S. Magnickio teisės viršenybės užtikrinimo aktas – juo įvestos sankcijos asmenims, prisidėjusiems prie S. Magnickio bylos bei mirties ir prie neteisėtų veiksmų prieš S. Magnickį užglaistymo – vizų draudimas ir turto įšaldymas. 2016 m. JAV Senatas patvirtino Globalų Sergėjaus Magnickio atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus aktą – pagal šį teisės aktą užsienio valstybių pareigūnams, kurie yra įvykdę šiurkščius pažeidimus ne JAV teritorijoje, taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Europos Parlamentas pakartotinai 2012 ir 2014 metais savo rezoliucijose yra pasisakęs už Europos Sąjungos sankcijų įvedimą, taip pat pateikęs sąrašą, įvardijantį 32 asmenis, kuriems turėtų būtų taikomas vizų išdavimo draudimas ir turto įšaldymas. Nacionalinius „Magnickio įstatymus“ šiuo metu svarsto Jungtinės Karalystės bei Kanados Parlamentai.

Taip pat primename, jog šiandien, lapkričio 15 d., 17.30 val. parlamentaras Ž. Pavilionis kviečia į Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje vyksiančią filmo „Teisingumas Sergejui – 4 metai po mirties“, skirto žymaus rusų teisininko Sergejaus Magnickio atminimui, peržiūrą. Renginyje be Seimo nario dalyvaus ir su žiūrovais diskutuos TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir parlamentaras Laurynas Kasčiūnas.

Būtina registracija: https://goo.gl/xoFyXq