Iš esmės palaikydama Vyriausybės pasiūlytą ekonominės pagalbos planą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija siūlo papildomą priemonių paketą, kuris padėtų sušvelninti ekonomines koronaviruso ir karantino sukeltos krizės pasekmes.

„Esame pasiruošę savo patirtimi, kompetencija ir konstruktyviais pasiūlymais prisidėti prie geriausių Lietuvai sprendimų kaip sušvelninti krizės pasekmes. Todėl Vyriausybės pastangas pasiūlyti ekonominės pagalbos planą vertiname iš esmės teigiamai ir ketiname balsavimuose palaikyti. Kartu matome, kad to, kas pasiūlyta neužteks, kad būtų išsaugotos smulkiojo verslo darbo vietos ir kompensuotas visiškas pajamų praradimas, ypač aptarnavimo sferoje“, – sakė TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

TS-LKD frakcija siūlo:

• Vienas pagrindinių tikslų trumpuoju laikotarpiu – padėti šalies įmonėms išgyventi taip išsaugant žmonių darbo vietas, todėl ypatingai svarbus tinkamas ir operatyvus pasiūlytų priemonių įgyvendinimas. Todėl raginame ypatingą dėmesį bei administracinius ir žmogiškus resursus sutelkti į profesionalų ir operatyvų šių priemonių įgyvendinimą, tinkamų, greitų, lengvai administruojamų administracinių tvarkų realizavimą.
• Lietuvos buvimas eurozonoje leidžia turėti žymiai didesnį finansinį saugumą ir valstybės galimybes prieiti prie finansavimosi šaltinių, neturėtų 2008 metais. Tačiau kaip galime spręsti iš ankstesnių krizių suvaldymo patirčių, labai svarbus yra ypač operatyvus ir tinkamas prieigos, sunkumus patiriantiems ūkio subjektams, ypatingai smulkiam ir vidutiniam verslui, prie finansavimosi išteklių suteikimas. Todėl raginame nedelsti su šiomis priemonėmis – šių priemonių veikimas turi pasiekti realią ekonomiką ne vėliau kaip per 2 savaites. Kadangi net pusė planuojamo ekonominio poveikio planuojama pasiekti per bankinę sistemą, atsiradusios finansinės rizikos keltų grėsmę plano realizavimui. Jei finansiniame sektoriuje įsivyrautų neapibrėžtumas, gali atsitikti taip, kad bankams numatytos priemonės, kurių tikslas – paskatinti kreditavimą, gali veikti prasčiau nei teoriškai turėtų. Todėl siūlome svarstyti alternatyvių likvidumo užtikrinimo įmonėms instrumentų sukūrimą. Skirtingai nei 2008 metais, esant nepalyginamai geresnėms galimybėms valstybei prieiti prie finansavimosi išteklių negu ūkio subjektams, būtų prasminga jau dabar svarstyti apie tokias horizontalias priemones kaip mokesčių mokėjimo terminų nukėlimas.
• Kol kas pristatytuose pasiūlymuose pasigendame ir konkrečių priemonių, specialiai pritaikytų labiausiai karantino paveiktiems sektoriams, kurie dėl įvestų apribojimų tiesiog nebegali tęsti savo veiklos, nes išnyko įprastas pajamų srautas, kurių šios įmonės neturi galimybės kompensuoti alternatyviomis veiklomis dėl savo veiklos pobūdžio. Bendros mokestinės lengvatos ar paskolų garantijos bei mokesčių atidėjimai jų neišgelbės, todėl tiems sektoriams, kurie dėl įvesto karantino nebegali tęsti savo įprastos veiklos, jeigu ši padėtis bus pratęsta po dviejų savaičių, gresia bankrotai. Todėl raginame Vyriausybę imtis papildomų, sukalibruotų, specialiai pritaikytų (“taylor-made”) priemonių, kaip laikinai kompensuoti šiuose sektoriuose veikiančių subjektų (įmonių, mažųjų bendrijų bei dirbančių pagal individualią pažymą bei verslo liudijimus) netektis.