Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mykolas Majauskas siūlo koreguoti Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pateiktą dividendų apmokestinimo 20 proc. tarifu projektą. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys M. Majauskas siūlo įvesti progresinį dividendų apmokestinimą ir taikyti du skirtingus tarifus: mažesnįjį 15 proc. dividendams iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ir didesnįjį, kaip siūlo Prezidentas, 20 proc. – dividendams viršijantiems 120 VDU.

Parlamentaras pažymi, jog Prezidento siūlomas fiksuotas dividendų apmokestinimo tarifo padidinimas neigiamai paveiktų ir taip ne pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų finansinę situaciją, paskatas kaupti bei investuoti.

„2018 m. dividendai buvo išmokėti 50 668 fizinių asmenų, tačiau daugiau kaip 82 proc. visų išmokėtų dividendų siekė iki 10 000 eurų. Tai rodo, kad dividendai, kaip pajamų rūšis, nėra naudojami tik pačias didžiausias pajamas gaunančių asmenų, o veikiau viduriniosios klasės, kurią,  pakėlus tarifą, mokestinė našta prislėgtų dar labiau. Turėtume dar vieną situaciją, kai mokestis taikomas visiems, neatsižvelgiant į gaunamų pajamų sumą“, – teigė M. Majauskas.

Negana to, anot Seimo nario, Lietuvos, kaip verslui patrauklios šalies įvaizdis taip pat nukentėtų.

„Netektume vieno patraukliausių faktorių investicijoms – potencialiai didesnės investicinės grąžos. Dėl padidėjusio tarifo nemažai užsienio investuotojų gali atsisakyti planų Lietuvoje ir rinktis kitas, mažesnius tarifus taikančias šalis, o jau gaunančius tokias pajamas Lietuvoje – ieškoti būdų, kaip minėtas pajamas išsimokėti užsienio valstybėse. Jau dabar kaimyninės Latvija ir Estija taiko tik 20 proc. kombinuotą tarifą pajamoms iš dividendų (20 proc. pelno mokestis ir 0 proc. dividendų mokestis) ir šiuo požiūriu investuotojams gali būti patrauklesnės už Lietuvą, kur taikomas tarifas tik dar labiau padidėtų. Todėl siūlau neišradinėti dviračio ir dividendams pritaikyti analogišką jau šiuo metu galiojanti progresinį pajamų mokestį (iki 120 VDU – 15 proc, nuo 120 VDU – 20 proc.), kuris taikomas pajamoms iš turto pardavimo, nuomos, taip pat pajamoms iš palūkanų, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų“, – situaciją komentavo M. Majauskas.

Taip pat Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys priminė, jog didesnis dividendų apmokestinimas buvo taikomas iki 2014 m., tačiau vėliau 20 proc. tarifo atsisakyta, skatinant įmones mokėti didesnius dividendus ir atitinkamai – mokesčius valstybei.

„Statistika rodo, jog nuo 2014 m. dividendų mokesčio tarifą sumažinus nuo 20 iki 15 proc., išsimokamų dividendų – atitinkamai ir sumokamų mokesčių – suma smarkiai išaugo. Pavyzdžiui, 2013 m., kai buvo taikomas 20 proc. tarifas, fiziniams asmenims išmokėta dividendų suma siekė 334 mln. eurų. Tuo tarpu 2014 m., pradėjus taikyti 15 proc. tarifą, fiziniams asmenims išmokamų dividendų suma nuosekliai augo: 2014 m. – 511 mln., 2015 m. – 562 mln., 2016 m. – 666 mln., 2017 m. – 781 mln., 2018 m. – 850 mln. eurų dividendų. Sumažinus apmokestinimo tarifą, atsirado daugiau paskatų išsimokėti dividendus bei susimokėti mokesčius, todėl jei tarifas būtų gražintas į 2013 m. lygį, motyvacija vėl sumažėtų, o tai neleistų pasiekti Prezidento siūlyme keliamų tikslų“.

Kartu parlamentaras kritiškai vertina Prezidento projekto argumentaciją dėl iki šiol pakankamai žemo kai kurių rūšių pasyviųjų pajamų ir dividendų apmokestinimo, lyginant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis. M. Majauskas pažymi, jog Prezidento projekte neatsižvelgiama į kitose šalyse dažniausiai egzistuojantį progresinį dividendų apmokestinimo tarifą, kai Lietuvoje jis yra fiksuotas.

„Prezidentas pateikia Didžiosios Britanijos mokesčio tarifo pajamoms iš dividendų pavyzdį, kuris yra 38,1 proc., tačiau pamirštama paminėti, jog tarifas kinta priklausomai nuo asmens uždirbamų pajamų dydžio: dividendai iki 2 000 svarų apskritai nėra apmokestinami, o viršijus šią sumą, priklausomai nuo asmens pajamų, gali būti taikomi trys skirtingi tarifai – 7,5 proc., aukštesnis – 32,5 proc. arba didžiausias – 38,1 proc. Būtent todėl kintantį dividendų apmokestinimo tarifą taikančių šalių palyginimas su fiksuotą tarifą turinčia Lietuva nėra visiškai teisingas“, – apibendrino M. Majauskas.