L. Kasčiūnas
2019.01.17

Kova su dezinformacija neturi riboti žodžio laisvės

Seime įregistruotos Visuomenės informavimo pataisos sulaikė nemažai dėmesio ir nevienareikšmių vertinimų dėl galimo žodžio laisvės ribojimo.

Seime įregistruotos Visuomenės informavimo pataisos sulaikė nemažai dėmesio ir nevienareikšmių vertinimų dėl galimo žodžio laisvės ribojimo. Pataisas inicijavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija tikina, kad jos parengtos įgyvendinant naują Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą. Be to, komisija atkreipia dėmesį, kad šiais metais Lietuvoje vyks treji rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės, todėl reikalingos pakankamos priemonės efektyviai kovai su dezinformacija ir priešiška propaganda, kuria neabejotinai gali būti siekiama paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.

Iš tiesų pagrindiniai grėsmių šaltiniai išlieka tie patys – trečiųjų šalių, pirmiausia – Rusijos, bandymai daryti įtaką Lietuvai. Šalis yra pirmajame Rusijos vykdomo informacinio karo fronte, o praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime žvalgybos tarnybos labai aiškiai perspėjo, kad „artėjant 2019 m. Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose“. Todėl susirūpinimas dėl galimos dezinformacijos ir priešiškos propagandos yra pagrįstas. Rusija labai išmano „žaidimo taisykles“ ir, apeliuodama į informacijos laivės ir pliuralizmo principus, savo propagandą pateikia kaip dar vieną arba kitokią nuomonę. Tačiau iš tikrųjų siekia supriešinti visuomenę, skatinti nepasitikėjimą valstybe, jos naryste Europos Sąjungoje ir NATO, diskredituoti pastangas stiprinti gynybą, pasitikėjimą sąjungininkais, „perrašyti“ šalies istoriją ir pan.

Be abejonės, žodžio ir saviraiškos laisvė yra vienas iš atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės pagrindų. Tačiau visuose tarptautiniuose teisės aktuose, susijusiuose, su saviraiškos, žodžio ir informacijos laisve bei jos ribojimais, sutinkama, kad ši laisvė nėra absoliuti – t. y. ji nesuderinama su priešiškais ir nusikalstamais veiksmais: karo, neapykantos ar nesantaikos kurstymu, dezinformacija, šmeižtu. Tam negali būti taikomi informacijos laisvės standartai. Todėl valstybė turi turėti galimybę užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo interesų, visuomenės intereso būti teisingai informuotai ir informacijos rengėjų bei skleidėjų teisėtų lūkesčių, t. y. teisės netrukdomai skleisti informaciją, bei jų atsakomybės už skleidžiamos informacijos turinį.

Taigi, kovą su dezinformacija, priešiška propaganda ir informacinėmis atakomis stiprinti reikia. Tai daroma visos ES mastu. Todėl ir priimta nauja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.

Tačiau visame šitame kontekste vertinant minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, dėl jų kilusi kritika atrodo yra ne be pagrindo. Verta atkreipti dėmesį į tokią projekto nuostatą: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje <…> skleidžiama dezinformacija, <…> skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis <…>“. Toks siūlymas peržengia minėtos ES direktyvos nuostatas ir sukuria galimybes riboti žodžio laisvę ir galbūt netgi persekioti už kritiką. Pavyzdžiui, numatyta, kad pats dezinformacijos skleidimo faktas, neatsižvelgiant į tokios informacijos skleidimo motyvus ir pasekmes, jau savaime yra laikomas tokiu įstatymo pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Tačiau dažnai pati dezinformacija jokių reikšmingų neigiamų pasekmių gali ir apskritai nesukelti, pavyzdžiui, dezinformacija apie sportinius, kultūrinius, mokslinius pasiekimus, apie nebūtus paranormalaus pobūdžio įvykius ir pan., kas yra mažesnis įstatymo pažeidimas nei skelbimas informacijos, kuria raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą, kurstomas karas ar neapykanta. Bet, nepaisant to, atsakomybę už dezinformacijos skleidimą norima statyti į vieną gretą su atsakomybe už pastaruosius įstatymo pažeidimus. Juk grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne bet kokia dezinformacija, o, kaip teigiama Nacionalinio saugumo strategijoje, nepagrįsta ir klaidinanti prieš šalies nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba ir t. t.

Kabant apie draudimą skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“, tokiu atveju bet kokia kritika išsakyta valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija skatinanti nepasitikėjimą. Kitaip tariant formuluotėje nėra aiškių kriterijų, atskiriančių kritikos skelbimą nuo siekio veikti prieš nacionalinio saugumo interesus. Riboti reikėtų ne kritiškos, galbūt valdantiesiems nemalonios informacijos skelbimą, o nepagrįstos ir klaidinančios prieš šalies nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ir jos institucijomis skleidimą. Todėl toks įstatymo projektas yra taisytinas.

Atsižvelgdami į visa tai su kolegomis parengėme ir registravome naują įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlome nustatyti, kad „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje „<…> kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų skleidžiama dezinformacija, karo ir neapykantos kurstymas, kita nepagrįsta ir klaidinanti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti Lietuvos narystę NATO, NATO pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat kitų valstybių ir su jomis susijusių subjektų informacinė veikla, kuria siekiama daryti įtaką šalies demokratijos ir rinkimų procesams“.

Šiuo atveju dezinformacijos kategorija atsiranda greta kitų draudžiamos skelbti informacijos kategorijų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su kitomis valstybėmis ir jų subjektais bei grėsmėmis nacionalinio saugumo interesams. Tokia formuotė užtikrina, kad kovojant su informacinėmis grėsmėmis žodžio laisvė nebus ribojama.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų